Baltarusijos bandymas imituoti Astrave statomos atominės elektrinės pristatymą Lietuvos visuomenei mūsų šalyje niekam nepadarė įspūdžio, o kai ką ir įsiutino dėl tarptautinių susitarimų nesilaikymo.

Ambasadoriai palakstė

Praėjusią savaitę Baltarusijos ambasada Lietuvoje mūsų šalies spaudoje paskelbė informaciją, kad Lietuvos piliečiai šeštadienį kviečiami į Astravo miestą, kuriame vyks čia statomos atominės elektrinės poveikio aplinkai vertinimas ir diskusija. Tokių pačių kvietimų sulaukė ir daugybė Lietuvos žurnalistų.

Visiems, kurie pasinaudos šiuo kvietimu, buvo žadama nemokama kelionė. Tačiau pats skelbimas buvo publikuojamas likus vos kelioms dienoms iki planuojamos diskusijos, o per tiek laiko gauti šios šalies vizas sudėtinga. Tiesa, žurnalistams vizas parūpinti žadėjo Baltarusijos ambasada.

Tokį Baltarusijos poelgį, kai elektrinės poveikio aplinkai svarstymas rengiamas ne Lietuvos teritorijoje, mūsų šalies pareigūnai įvertino griežtai. Į Užsienio reikalų ministeriją buvo iškviestas Baltarusijos ambasadorius Vladimiras Dražinas ir jam pareikšta, kad "toks sprendimas neatitinka Espo konvencijos nuostatų, riboja Lietuvos piliečių dalyvavimą tokio pobūdžio renginiuose ir neprideda konstruktyvumo Lietuvos bei Baltarusijos dialogui Astravo atominės elektrinės saugos klausimu".

Baltarusija ėmėsi analogiško žingsnio – netrukus Minske buvo iškviestas mūsų ambasadorius Evaldas Ignatavičius. Jam išsakytas "susirūpinimas dėl nekonstruktyvaus požiūrio" į Baltarusijos "pasiūlymus rengti diskusijas". Lietuvai taip pat priekaištauta dėl pažeidžiamos "geros kaimynystės dvasios".

Į klausimus neatsakyta

Nepaisydama diplomatinių procedūrų, Lietuva teigia, kad Baltarusijos inicijuoti viešieji svarstymai dėl Astravo atominės elektrinės poveikio aplinkai vertinimo apskritai yra neteisėti.

Pagal Jungtinių Tautų poveikio aplinkai vertinimo konvenciją (Espo konvenciją) iki tokių svarstymų Baltarusija turi atsakyti į Lietuvos jai pateiktus klausimus, tačiau, mūsų šalies pareigūnų teigimu, tai nepadaryta.

"Lietuvos nuomone, Baltarusija atsakymų į esminius Lietuvos klausimus nėra pateikusi", – žurnalistams šeštadienį sakė Užsienio reikalų ministerijos Ekonominio saugumo departamento direktorė Gitana Grigaitytė.

Lietuva Baltarusijos pirmiausia klausia, kodėl elektrinės statybų vieta pasirinktas Astravo miestas, kuris yra vos 50 kilometrų nuo Vilniaus. Taip pat klausiama, kodėl neatliekami seisminiai tyrimai, nors XIX ir XX a. ten buvo užfiksuota stiprių žemės drebėjimų.

Lietuvai nerimą kelia ir tai, kad aušinti atominės elektrinės reaktorių ketinama Neries vandeniu, nors nuo elektrinės iki upės bus dar apie 10 kilometrų.

Espo konvencijos įgyvendinimo komitetas Ženevoje šiemet balandį paskelbė, kad "Baltarusija pažeidžia Espo konvenciją, kad Lietuvos reikalavimai yra pagrįsti, kad Baltarusija privalo atsakyti į Lietuvos klausimus".

"Manome, kad peršokti į kitą Espo konvencijos etapą, organizuoti viešuosius klausymus, yra skubotas ir vienašalis Baltarusijos veiksmas", – sakė G.Grigaitytė.

Imituoja sutarčių laikymąsi

Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkas Seimo narys Linas Balsys šeštadienio renginį Astrave vadina "Baltarusijos valdžios bandymu imituoti tarptautinių sutarčių laikymąsi, siekiant išvengti atsakomybės už Espo konvencijos nesilaikymą".

"Kokios gali vykti diskusijos tarp Lietuvos ir Baltarusijos atstovų dėl vos keliasdešimt kilometrų nuo Vilniaus statomos atominės elektrinės, jei jau dabar pažeidžiamos tarptautinės sutartys, vis dar neatsakyta į visus Lietuvos pateiktus klausimus, kyla abejonių dėl elektrinės saugumo ir nėra aiškių motyvų, kodėl jos statybai pasirinkta teritorija taip arti Lietuvos pasienio", – piktinosi parlamentaras.

Anot jo, Astravo elektrinė, statoma vos už 20 kilometrų nuo Lietuvos sienos, taptų atomine grėsme šaliai ir turėtų milžinišką poveikį aplinkai.

Tiesa, kalbėdamas apie Astravo elektrinę aršus branduolinės energetikos priešininkas nepamiršo prikišti ir Lietuvoje vykstančių svarstymų apie galimas Visagino atominės elektrinės statybas ir dėstė, kad tokių elektrinių apskritai reikia atsisakyti.

Anot jo, Lietuva turi siekti ne sąžiningos diskusijos dėl Astravo elektrinės poveikio aplinkai vertinimo, bet visiško šio projekto sustabdymo.

"Kalbėjimas vien apie Astravo projekto saugumą jau yra šio projekto pripažinimas, todėl toks Lietuvos valdžios neryžtingumas daro žalą mūsų šalies nacionaliniams interesams", – dėstė L.Balsys.

Priešininkai areštuojami

Bendrą pareiškimą dėl Astrave vykusios diskusijos išplatino ir Lietuvos bei Baltarusijos žaliųjų organizacijos.

Jame teigiama, kad visuomenei siūloma Poveikio aplinkai ataskaita klaidina Lietuvos piliečius.

"Mes nedalyvausime parodomajame renginyje dėl daugelio priežasčių, taip pat ir todėl, kad anksčiau Astrave vykusios diskusijos baigdavosi aplinkosaugininkų areštais ir įkalinimais. Be to, Baltarusijos pateiktoje medžiagoje elektrinės avarijų teorinių scenarijų padariniai dirbtinai sumažinti", – teigiama pareiškime.