Rusijos Karaliaučiaus srityje pradėtoje statyti Baltijos atominėje elektrinėje (BAE) darbai sustoję, tačiau jėgainės vadovas teigia, jog sprendimo dėl projekto konservavimo nėra.

Interviu Karaliaučiaus portalui „Novyj Kaliningrad“  BAE direktorius Vitalijus Trutnevas pripažino, jog projektas buvo pristabdytas dėl Baltijos šalių planų atsijungti nuo bendros energetinės sistemos su Rusija.

„2013 metų gegužę BAE projektas laikinai sustojo todėl, kad Baltijos šalys ėmėsi aktyviai plėtoti šūkį atsiskirti nuo bendros energetinės sistemos. Ekonominės prasmės šis sprendimas neturi, jis išskirtinai politinis. Tačiau jį įgyvendinus Karaliaučiaus srities energetinė sistema turėtų veikti izoliuotu režimu. Tačiau Baltijos AE projektas nuo pradžių buvo sukurtas remiantis logika, kad Karaliaučius ir Baltijos šalys dirba bendroje energetinėje sistemoje su Šiaurės - Vakarų Rusija. Taigi valstybinės korporacijos („Rosatom“ - red.) vadovybė susimąstė dėl būtinybės peržiūrėti technines galimybes, jei tokie planai bus įgyvendinti. Mes kol kas nesame tikri dėl to, bet privalome numatyti įvairius variantus“, - teigė Baltijos AE direktorius.

Anot jo, dar pernai Baltijos AE statybose dirbo 1600 - 1700 žmonių, šiandien - apie 300 statybininkų ir darbininkų, jėgainės direkcijoje dirba dar apie 120 žmonių.

„Mūsų personalas kontroliuoja techninę aikštelės, pagrindinių konstrukcijų būklę tam, kad kai tik bus priimtas sprendimas tęsti statybas, būtų galima per minimalų laiką tuos darbus įsukti (...) Vienareikšmiškai „konservavimo“ terminas Baltijos AE netaikomas. Viskas palaikoma darbiniu režimu. Sprendimą dėl konservavimo gali priimti tik ta institucija, kuri išdavė leidimą statybai - Rusijos Vyriausybė, pastaroji tokių sprendimų (dėl konservavimo - red.) mes tikimės, ir nepriims“, - aiškino BAE vadovas.

V.Trutnevas taip pat teigė, jog anksčiau svarstytos idėjos dėl galimų papildomų mažesnės galios reaktorių statybos atsisakyta, nes vieni tokie mažos ir vidutinės galios reaktoriai - jau praėjusios kartos, pasenę, o kiti dar tik projektų stadijoje - nėra licencijuoti, visos procedūros galėtų užtrukti iki 2019 metų.

Todėl, anot BAE vadovo, planai dėl didelės galios reaktorių - 2300 MW - statybos nėra pasikeitę.

"Didelės galios reaktorių niekas neatsisakė ir „Rosatom“ vadovas Kirijenko yra patvirtinęs, jog šis projektas bus tęsiamas, kai tik sąlygos jam bus parengtos“, - sakė jėgainės direktorius.
Klausiamas apie potencialius BAE konkurentus ir vieną tokių galimų - Visagino atominę elektrinę Lietuvoje, V.Trutnevas teigė, jog Lietuvoje be ketinimų šiuo atveju daugiau nieko nėra: „Nei projekto, nei techninio - ekonominio pagrindimo, net aikštelės jie nėra parinkę, nėra reikalingų kadrų - vis tai jiems prieš akis, jei jie vis dėl to eis tuo keliu. Be to, nereikia pamiršti, kad Lietuvoje vyko referendumas, kuriame šalies piliečiai pasisakė prieš Visagino atominės statybą. Būtų kur kas labiau tikslinga mūsų projektą vystyti kartu, o paskui gauti elektros energiją patraukliais tarifais“.