Baltijos jūroje – naujos krovos tendencijos

Akivaizdžiai daugėjo konteinerių

Šiemet per pirmus tris mėnesius Klaipėdos uoste krauta 10,79 mln. tonų krovinių. Tai 4,7 proc. arba 483 tūkst. tonų daugiau nei pernai.

Manyta, kad žymiau kris uosto krova kovą, bet ji išsilaikė tame pat lygyje kaip ir kitais mėnesiais. Siekė 3,53 mln. tonų. Ir tai yra geriausiais visų laikų kovo mėnesio krovos rezultatas. Jis 2,2 proc. didesnis nei pernai.

Nuogąstavimai buvo pagrįsti. Yra tendencija, kad dėl persotintos Vakarų Europos rinkos ir problemų su brangiomis dujomis gamybą gerokai sumažėjo Lietuvos trąšų gamybos apimtys. Nors Lietuvos trąšų eksportas per Klaipėdos uostą ir sumažėjo, jį padidino Baltarusijos gamintojai. Jų visai kita rinka. Baltarusiškos trąšos eksportuojamos į Azijos ir kitas tolimesnes šalis.

Klaipėdos uoste įvyko krovos operatorių persiskirstymas pagal gamybos apimtis. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovas Arvydas Vaitkus patvirtino, kad visada daugiausiai uoste krovusi Klaipėdos jūrų krovinių kompanija (KLASCO) šiemet pirmąją vietą užleido baltarusiškas trąšas kraunančiam „Birių krovinių terminalui“.

Be baltarusiškų trąšų šiemet Klaipėdos uoste smarkiai kyla konteinerių krova (pagal TEU apie 13,5 proc.). Anot A.Vaitkaus, lėmė tai, kad gerokai padidėjo „Klaipėdos Smeltės“ konteinerių terminalo krova.

Daugiau krovinių gabenta ir jūrų keltais, daugėjo geležies ir plieno gaminių, metalų konstrukcijų. Mažėjo ne tik lietuviškų trąšų, bet ir grūdų, nes pernai žemdirbiams buvo itin nepalankūs metai.

Kritimas pagrindiniuose uostuose

Rygos uostas per pirmąjį ketvirtį sumažino krovą net 11,6 proc. Jis iš viso krovė 8,22 mln. tonų. Smarkų kritimą lėmė rusiškų krovinių mažėjimas. Rusiškos anglys mažėjo 8,8 proc. Bet Rygos uoste jos vis dar sudarė 3,19 mln. tonų. Tai reiškia, kad Rygos uosto krovos mažėjimas ir toliau neišvengiamai vyks. Rusija skelbiasi, kad netoli Murmansko statys 9 mln. tonų pajėgumo anglių terminalą, kur perkels visas anglis iš rytinės Baltijos uostų. 

Kitas rusiškas Rygos uosto krovinys – naftos produktai. Jis šiemet krito net 43,3 proc. Jų Rygos uostas per ketvirtį dar krovė 1,52 mln. tonų.

Jei Rygos uoste nebebūtų rusiškų krovinių, kaip Klaipėdoje, jo krovos tendencijos būtų teigiamos. Rygos uoste augo konteinerių krova, toliau daugėjo jūrų keltais gabenamų krovinių ir keleivių. Net dvigubai augo metalo rūdos krova. Galbūt netgi tos pačios, kurios dėl dulkėtumo turėjo atsisakyti Klaipėdos uostas?

Išskirtinė daugiau kaip 25 proc. krovos kritimo tendencija šiemet yra Ventspilio uoste. Žymiai krenta naftos produktų krova, bet kyla jūrų keltais gabenamų krovinių kiekis.

Visišką priešingybė nuo rusiškų krovinių priklausantiems Rygos ir Ventspilio uostams yra Liepoja. Ji regione demonstruoja didžiausią net 22,3 proc. krovos augimą. Įdomu tai, kad kai aplinkiniuose uostuose grūdų krova šiemet mažėjo, „Liepaja Bulk Terminal“ ji augo. Iš bendrų 2 mln. tonų krovinių, grūdai Liepojos uoste sudarė net 760 tūkst. tonų. Liepojos uoste šiemet nebuvo nė vienos krovinių grupės, kur krova būtų mažėjusi. Tai įrodo, kad šis uostas turi nuolatinius klientus ir galbūt dalį krovinių, konkrečiai grūdų, nusigvelbia iš Lietuvos augintojų.  

Mažėjimas ir Rusijos Baltijos regione  

Šiemet yra bene pirmi metai, kai rusiškos krovinių perorientavimo į savus uostus tendencijos nebeveikia Talino uosto. Daugiau kaip dešimtmetį ko ne kiekvienais metais mažinęs krovą, šiemet I ketvirtį Talino uostas jau skaičiavo teigiamus rezultatus. Per pirmąjį ketvirtį iš viso krauta 5,01 mln. tonų krovinių. Tai 0,3 proc. daugiau nei pernai. Krovinių stabilumą lėmė nebekrentanti naftos produktų krova ir pradėjusi augti jūrų keltais gabenamų krovinių krova ypač Talino – Stokholmo linijoje.

Kita netikėta tendencija tai, kad pastarąjį dešimtmetį nuolat augęs keleivių skaičius, šiemet Talino uoste ėmė mažėti. Per I ketvirtį iš viso Talino uoste lankėsi 1,92 mln. keleivių. Tai 0,2 proc. mažiau nei pernai.

Ir Rusijos uostuose nėra itin džiuginančios tendencijos. Bendrai Rusijos uostuose I ketvirtį buvo krauta 189,61 mln. tonų krovinių. Tai 3,4 proc. daugiau nei pernai. Tačiau bendra Rusijos Baltijos jūros baseino uostų krova sumažėjo 4,7 proc. Iš viso krauta 58,62 mln. tonų. Labiausiai – net 12 proc. mažėjo naftos ir jos produktų krova. Iš viso krauta 33,68 mln. tonų.

Ir iš visų Rusijos regionų per I ketvirtį krova mažėjo tik Baltijos jūros regione. Kaip matyti pagal Rusijos uostų krovos rezultatus, Baltijos regionas jai yra itin svarbus, nes jame yra apie trečdalis visos Rusijos uostų krovos. Rusijos uostų krovos sumažėjimas Baltijos jūros regione gali sulaukti reakcijos Maskvoje ir reikalavimo greičiau permesti krovinius į savus uostus.