Keletą metų Baltijos šalių biurų rinkos plėtra buvo itin sparti, tuo tarpu pastaruoju metu dėl globaliu, regioniniu ir vietiniu mastu vykstančio ekonomikos nuosmukio verslo apimtys sumažėjo, smarkiai išaugo bedarbių gretos. Dėl šių priežasčių didėjantis biurų neužimtumo lygis tampa vis opesne problema šiame regione. Nepaisant palankių ilgalaikės plėtros perspektyvų, šiandieną Baltijos šalių sostinės susiduria su biuro patalpų pertekliumi.

Per pirmąjį 2009 m. pusmetį visų trijų Baltijos šalių sostinių biuro patalpų rinkose užfiksuotas sparčiausias per visą šios rinkos istoriją nuomos kainų kritimas, vidutiniškai sudaręs 30 procentų. Tačiau pirmojo pusmečio pabaigoje nuomos kainos stabilizavosi ir, tikėtina, jog ši tendencija išsilaikys ir antrąjį šių metų pusmetį - didelių nuomos kainos pokyčių nenumatoma.

Vilniuje šių metų pirmojo pusmečio pabaigoje buvo laisva 20 proc. biuro patalpų, arba 60 tūkst. kvadratinių metrų nuomojamo ploto. Palyginimui, neužimtumo lygis 2006-2008 m. tesudarė 1-3 proc. Lyginant su rinkos vidurkiu, A klasės pastatuose situacija pirmąjį šių metų pusmetį buvo geresnė - neišnuomota buvo 16 proc. patalpų, tuo tarpu B klasės patalpų perteklius buvo gerokai didesnis ir laisvos patalpos sudarė 24 proc. nuomojamo ploto. Vien šiemet rinkai buvo pasiūlyta apie 50 tūkst. kvadratinių metrų biurų ploto, o antrąjį metų pusmetį, tikėtina, bus baigta statyti dar apie 70 tūkst. kvadratinių metrų biurų ploto, iš kurių didžioji dalis dar neišnuomota.

Biurų savininkai ir vystytojai Rygoje taip pat susidūrė su patalpų nuomos sunkumais. Naujų statybų prasme Rygoje aktyviausi buvo 2008-ieji, kuomet rinkai buvo pasiūlyta daugiau nei 100 tūkst. kvadratinių metrų biuro patalpų. Tačiau visi neseniai atidarytų biurų pastatų savininkai kovoja su dideliu neužimtumo lygiu, dažnai viršijančiu 50 proc. viso nuomojamo ploto. Dauguma iš šiemet numatytų naujų biurų projektų buvo užbaigta pirmajame pusmetyje (iš viso 80 tūkst. kvadratinių metrų). Dėl tokio žymaus pasiūlos padidėjimo šiemet Rygos biuro patalpų neužimtumo lygis viršys 15 proc.

Talino biurų rinka - ne išimtis. Prognozuojama, jog biuro patalpų neužimtumo lygis per 2009 m. turėtų siekti 14 proc. Tačiau centriniame verslo rajone (CBD), kur pastaraisiais metais statybų aktyvumas buvo mažesnis, atitinkamai ir neužimtumo lygis yra žemesnis. Estijos sostinėje statybų apimtys smarkiai nukrito. Faktiškai visų vykdomų biuro projektų statybos baigtos, likę tik vidaus apdailos darbai. Šiemet rinkai bus pasiūlyta per 50 000 kv. m biurų ploto, o 2010-aisiais naujų projektų iš viso neplanuojama.

Vis dėlto, spartus neužimtumo augimas turėtų aprimti iki metų pabaigos. Tikėtina, jog didžioji darbuotojų atleidimų banga jau praėjo Latvijoje ir Lietuvoje. Tačiau Estijoje situaciją apsunkina nuo šių metų liepos 1 d. įsigalioję Darbo įstatymo pakeitimai, numatantys lengvesnę, negu iki šiol, darbuotojų atleidimo procedūrą. Neišvengiamai tai turės pasekmių tiek darbo rinkai, tiek ir nekilnojamojo turto rinkai.

Niūros nuomos rinkos nuotaikos atsispindi ir nekilnojamojo turto investicijų rinkoje. Nors skirtumas tarp turto pardavėjų ir pirkėjų kainos lūkesčių per pastarąjį ketvirtį sumažėjo, tai nepaskatino užbaigti investicinių sandorių. Tačiau potencialūs investuotojai ir toliau atidžiai stebi regioną.

„Kadangi Baltijos šalių nekilnojamojo turto investicijų rinkoje rizika išlieka aukšta, aktyvūs yra tie investuotojai, kurie orientuojasi į probleminį nekilnojamąjį turtą, tikėdamiesi didesnės investicijų grąžos, ir tuo pačiu yra pasiryžę prisiimti didesnę riziką,“ - teigia Re&Solution grupės vadovas Ričardas Čepas.