Smunkanti Baltijos ir Balkanų šalių ekonomika mažina ir bankų pelną. Pasigirsta kalbų, kad užsienio kapitalo bankai norėtų sprukti iš Rytų Europos, tačiau tai jiems kainuotų daugiau, nei toliau išlaikyti filialus.

Vaiko gandus

Stambiausio Šveicarijos banko UBS ekonomistai naujausioje apžvalgoje teigia, kad Vidurio ir Rytų Europa gali sukelti didelę sumaištį Skandinavijos bei Vakarų Europos bankų sistemose ir netgi sukelti pavojų euro stabilumui. Prie vadinamųjų problemiškų valstybių, įklimpusių į skolas ir labai nestabiliai augančių, priskiriamos Balkanų, Baltijos šalys, Ukraina ir Vengrija.

Blogiausias scenarijus šioms Vidurio ir Rytų Europos šalims išsipildytų tuomet, jeigu Vakarų Europos bankai, regione sukūrę stambius padalinius ir finansuojantys apie 60 proc. visų paskolų, patirtų didelių nuostolių ir nuspręstų pasitraukti iš rinkos.

Pastaruoju metu tokių kalbų viešojoje erdvėje pasigirsta vis dažniau. Net Pasaulio bankas paprašė Vakarų bankų, dirbančių Rytų Europoje, neatsisakyti investicijų į šį regioną. "Žinoma, mes vedame tiesiogines derybas su bankais. Mes, Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas, Europos investicijų bankas ir vyriausybės, mėginame pasiekti, kad jie neatsiimtų lėšų iš šios Europos dalies", – yra sakęs Pasaulio banko vadovas Robertas Zellickas.

Iki pasaulinės finansų krizės pradžios daugelis Vakarų bankų aktyviai konkuravo dėl vietos po saule Vidurio ir Rytų Europos šalyse, kurių ekonomika sparčiai augo. Tačiau dabar regione jau ima pūstis blogųjų paskolų portfeliai, kai kurios vietos valiutos praranda vertę, o tai daugelį investuotojų verčia ieškoti saugesnio užutėkio.

Tačiau patys bankai kalbas apie pasitraukimą vadina tik nepagrįstais gandais ir prisiekinėja, kad niekur dingti nesiruošia.

"Tokia įvykių raida iš tikrųjų yra mažai tikėtina", – prognozuoja ir UBS ekspertai.

Investuoti ar trauktis?

Ekonomistai apskaičiavo, kad net jei Vakarų Europos ir Skandinavijos bankų filialų nuostoliai pasiektų 50 proc. viso jų paskolų portfelio, pagrindiniams bankams uždaryti padalinius atsieitų brangiau, nei juos rekapitalizuoti (investuoti į kapitalą ir stabilizuoti jo struktūrą).

Vertindamas bankų alternatyvas Vidurio ir Rytų Europoje, bankas UBS palygino galimas pasitraukimo ir rekapitalizacijos sąnaudas. Ekspertai apskaičiavo, kokio dydžio paskolų nuostoliai turėtų būti, kad rekapitalizacija atsieitų brangiau, nei sprendimas trauktis iš rinkos.

UBS ekonomistai įvertino stambiausių Austrijos ("Erste", "Raifeissen"), Graikijos (NBG, "Eurobank", "Alpha", "Pireus Bank and Marfin"), Vengrijos (OTP), Italijos ("Unicredit", "Intesa") ir Švedijos ("Swedbank", SEB) rodiklius.

Rezultatai rodo, kad paskolų nuostoliai turi gerokai viršyti 50 proc. (Švedijos bankams Lietuvoje – 61 proc.) visų paskolų sumos, kad minėtiems bankams vertėtų trauktis iš Vidurio ir Rytų Europos. Tokius skaičius galima paaiškinti tuo, kad dauguma paskolų nėra padengta indėlių dalimi. Tai, kaip pabrėžia USB ekspertai, ypač būdinga Baltijos šalyse veikiantiems Švedijos bankams – jų išduotų paskolų suma daugiau nei dvigubai viršija gautų indėlių sumą.

Švedai turi patirties

Tiesa, dabar švedai, bene aktyviausiai investavę į Baltijos šalių bankų sistemas, jau kenčia nuo prisiimtų įsipareigojimų. Lengva ranka bankų dalytos paskolos virsta vis sunkesne našta. Nepaisant to, bankai tikina Lietuvos, Latvijos ir Estijos bėdoje nepaliksiantys.

Švedija, gelbėdama Lietuvą, Latviją ir Estiją, visų pirma gelbėtų savo bankus. Bendra jų Baltijos šalyse išdalytų kreditų suma siekia apie 20 proc. Švedijos bendrojo vidaus produkto (BVP). Ekspertų vertinimu, visos šios blogosios paskolos Švedijai artimiausiais metais gali kainuoti nuo 2 iki 6 proc. BVP – tai priklausys nuo to, kokį mastą pasieks Baltijos valstybėse siaučianti recesija.

10-ojo dešimtmečio pradžioje švedai jau buvo susidūrę su panašiais nemalonumais kaip dabar. Tiesa, tada vyriausybei teko skubiai gelbėti vietos bankus, o ne jų padalinius svečiose šalyse. Kita vertus, Skandinavijos bankams priekaištaujama, jog jie esą prisidėjo prie to, kad pasaulinė krizė Baltijos šalyse pasireiškė tokiu staigiu nuosmukiu. Didelės užsienio kapitalo injekcijos suformavo neprastai didelius vartojimo įpročius ir paskatino išpūsti nekilnojamojo turto kainų burbulą. Šiam pradėjus bliūkšti, bankai taip pat ėmė jausti skaudžius padarinius.

Šalių potencialas nedingo

Bankai veikiausiai sukandę dantis vilks didėjančių blogųjų paskolų naštą, nei atsisakys filialų Vidurio ir Rytų Europoje. Analitikai įsitikinę, kad regiono ekonomika netrukus atsigaus ir maždaug nuo 2011 m. Balkanų, Baltijos ir kai kurios kitos šalys vėl taps vienos sparčiausiai augančių rinkų Europoje. Nepaisant krizės, šių valstybių potencialas nedingo.

Be to, savo prielankumą Baltijos šalims, galima sakyti, parodė ir Švedijos vyriausybė. Ji netiesiogiai ištiesė pagalbos ranką šio regiono valstybėms, paremdama savo bankus. Gelbėjimo paketo vertė siekė 173 mlrd. JAV dolerių (460,2 mlrd. litų). Pagal planą dalis tų pinigų turėjo nukeliauti į Lietuvą, Latviją ir Estiją. Tiesa, Baltijos valstybių gyventojai to kol kas nepajuto. Tačiau "Swedbank" ir SEB parama pasinaudojo.

Tačiau jeigu pasitvirtintų blogiausias scenarijus, ir paskolų nuostoliai pasiektų aukščiausią prognozuojamą lygį, Vidurio ir Rytų Europos filialų rekapitalizacija Austrijos, Graikijos, Vengrijos, Italijos ir Švedijos bankams iš viso atsieitų 27,5 mlrd. eurų (94,9 mlrd. litų), arba 2,5 proc. šių penkių šalių BVP.

"Be to, gali iškilti politinių grėsmių. Yra rizika, kad sunkmečiu Vidurio ir Rytų Europos šalių vyriausybės pradės kištis į bankų sektoriaus veiklą ir sudarys nepalankias sąlygas jų veiklai", – pabrėžiama Šveicarijos banko ataskaitoje.

Brido į skolas

Pasaulinė ekonomikos krizė išryškino, kad Vidurio ir Rytų Europos šalys yra ypač ekonomiškai pažeidžiamos – apie tai specialistai kalba jau ne pirmus metus. Kai kurių regiono valstybių ekonomikos rodikliai (einamosios sąskaitos deficitas, valstybės skola) itin prasti, todėl nuogąstaujama, kad sunkmetis gali sudrebinti šių valstybių finansų sistemų pamatus.

"Kai kurioms šalims sprendimai, kaip išbristi iš ekonominės krizės, bus labai skausmingi", – įspėja UBS ekspertai.

Lengvų paskolų laikais Vidurio ir Rytų Europos valstybės, prieš penkerius metus turėjusios mažai privataus sektoriaus skolų, ėmė aktyviai skolintis. Bankuose indėlių dalis nedidėjo taip sparčiai kaip paskolos, todėl daug kreditų buvo finansuojama iš užsienio. Stambios užsienio kapitalo įplaukos ėmė smukdyti konkurencingumą. Atsirado valiutų kurso pokyčio rizika, kuri buvo užkrauta namų ūkiams ir įmonėms, suviliotoms mažų palūkanų normų. Kai kuriose šalyse – Lenkijoje, Vengrijoje ir Rusijoje – valiutos kursas smuko. Kitų šalių valiutų kursai pasidarė per aukšti, valiutos buvo pervertintos (kai kurie ekonomistai mano, kad toks yra litas), išaugo einamosios sąskaitos deficitas, o namų ūkiai apskritai nustojo vartoti ir skolintis, o tai dar labiau pagilino krizę.

Finansinės paramos neprašo

Didžiausių problemų dabar patiria ne tokios išsivysčiusios valstybės, kurios nepajėgė suvaldyti privataus sektoriaus kapitalo srovių ir kuriose vyrauja užsienio bankai. Tačiau Vidurio ir Rytų Europa nėra vienalytis regionas.

Iš keturių Vidurio ir Rytų Europa tradiciškai laikomų šalių (Lenkija, Vengrija, Čekija ir Slovakija) tik Vengriją galima pavadinti pažeidžiama, nes tik jos bankų paskolų portfelis nėra padengtas vietos indėlių. Kitų trijų valstybių rizika yra mažiausia visoje Europoje. Jų ekonomikos augimas gali smukti dėl didelės priklausomybės nuo eksporto.

Tiesa, šių trijų šalių privataus sektoriaus finansiniai svertai yra mažesni nei Vakarų Europoje. Kita vertus, ir jų valstybės skolos nėra didelės. Kadangi jų bankų sektoriai valdomi iš užsienio, vyriausybės nėra priverstos reaguoti į pagalbos šauksmus, kurie tampa tikru košmaru Vakarų Europos valstybių finansų ministrams.

Juodajame sąraše – ir Lietuva

Dar viena Rytų Europos valstybė – Rusija – irgi turi didelių bėdų bankų sektoriuje, bet šioje šalyje paskolų ir indėlių santykis gana stabilus, o valstybė finansiškai stipri. Tiesa, Rusijos vadovai buvo užsiminę, kad valstybė įsikištų gelbėti tik stambius bankus, tačiau šie kol kas jokių sunkumų nepatiria. Vis dėlto neramių žinių gaunama iš smulkiųjų bankų, kurie imasi gana rizikingų sprendimų klientų pinigams privilioti. Rusijos žiniasklaidoje prognozuojama, kad jau metų viduryje gali pasipilti mažesnių bankų bankrotai.

UBS skaičiavimu, iš kitų Vidurio ir Rytų Europos šalių pažeidžiamiausios yra Lietuva, Latvija, Estija, Bulgarija, Rumunija, Vengrija ir Ukraina. Jos turi didžiausius einamosios sąskaitos deficitus visame regione (Lietuva – 13 proc. BVP), dideles grynąsias skolas užsieniui (Latvijoje ir Vengrijoje šis rodiklis viršija 60 proc. BVP), kurių nedengia tarptautinės atsargos. Bankų sektoriaus grynoji skola užsieniui Čekijoje, Lenkijoje ir Rusijoje tesiekia 5–6 proc., o Latvijoje – beveik 60 proc., Lietuvoje – bemaž 30 proc. Šalys, kurių tokie aukšti rodikliai, daug skolinosi iš užsienio ir dar labiau grimzta į skolas.

Per smulkūs, kad keltų grėsmę

Tačiau UBS ekspertai padėties nedramatizuoja: šios valstybės ir jų bankų sektoriai yra tiesiog per maži, kad keltų didelę grėsmę Senojo žemyno finansų sistemai. Visų Balkanų šalių BVP siekia 428 mlrd. JAV dolerių, Baltijos šalių – 107 mlrd., Vengrijos – 164 mlrd., o Ukrainos – 198 mlrd. Net Ispanijos BVP yra kur kas didesnis, nei visų minėtų valstybių kartu paėmus. Tarptautinių atsiskaitymų bankas visoms šioms šalims iš viso paskolino 500 mlrd. dolerių, vien Ispanijai – 1,3 trln. dolerių.

Vidurio ir Rytų Europos šalims labai svarbu, kad jų bankų sektoriuose dominuojantys užsienio bankai tęstų veiklą ir nepasitrauktų. Kitaip šioms šalims tektų iš naujo kurti savo bankų sistemas, o tai sau gali leisti toli gražu ne kiekviena vyriausybė. Be to, užsienio bankų pasitraukimas dar labiau nusmukdytų valstybių mokėjimų balansą.

Lietuvos palikti neketina

Mūsų šalyje veikiantys užsienio kapitalo bankai tik pasijuokia iš gandų, kad krizė gali priversti kai kuriuos jų uždaryti filialus mūsų šalyje.

Nemokėjo dividendų

Arvydas Žilinskas, SEB banko atstovas spaudai, šyptelėjo išgirdęs klausimą, ar gali Lietuvoje nelikti šio banko filialų.

"Niekas neketina trauktis. Toks klausimas apskritai yra juokingas", – prunkštelėjo SEB banko atstovas spaudai.

Anot jo, banko poziciją puikiai rodo tai, kad nuo to laiko, kai SEB pradėjo investuoti į tuometį Vilniaus banką, dividendai nė karto nebuvo mokami. Akcininkai jau beveik dešimtmetį juos kasmet investuoja į banko Lietuvoje plėtrą.

"Mūsų Klientų aptarnavimo skyrių taip pat nuolatos daugėja. Per pastarąjį pusmetį atsirado du nauji padaliniai", – pridūrė A.Žilinskas. Tiesa, kitą savaitę vieną skyrių Vilniaus Kalvarijų gatvėje SEB ketina uždaryti.

"Šį skyrių nutarėme uždaryti dėl dviejų priežasčių: šių patalpų nebuvo galima pritaikyti pagal dabartinę klientų aptarnavimo koncepciją, be to, ten sumažėjo klientų srautas, kai netoliese esančioje Žirmūnų gatvėje atidarėme naują skyrių ir vieną skyrių rekonstravome", – kalbėjo banko atstovas.

Nuosmukį teks išgyventi

Statistika liudija, kad Lietuvoje veikiantys užsienio bankų filialai nebeduoda tiek pelno kiek anksčiau. Be to, didėjant pradelstų paskolų skaičiui, pelnas gali virsti nuostoliais. Tačiau tokia ateitis, regis, bankininkų taip pat negąsdina.

"Kad Baltijos šalių padėtis sunki – visiems aišku. Mūsų analitikai jau ne kartą yra tai sakę", – priminė A.Žilinskas.

Naujausioje SEB grupės Vidurio ir Rytų Europos ekonomikos apžvalgoje teigiama, kad Rytų Europos šalys dėl pasaulinės finansų krizės nukentėjo ypač smarkiai. Sparti šių šalių ūkio plėtra iš esmės buvo finansuojama užsienio bankų skolintomis lėšomis, todėl pablogėjus finansavimo galimybėms ekonomikos augimas smuko. Apžvalgoje prognozuojama, kad ekonomikos nuosmukis Rytų Europoje ir toliau gilės dėl silpstančios vidaus paklausos, sąstingio euro zonoje ir pasikeitusių ūkio finansavimo galimybių.

Didina akcijų dalį

Banko "DnB Nord" atstovas spaudai Andrius Vilkancas taip pat tvirtino, kad bankas nekeičia savo ilgalaikių planų Lietuvoje.

"Kovo 30 d. įvykusiame visuotiniame "DnB Nord" banko akcininkų susirinkime nutarta grynąjį metinės veiklos rezultatą – per 70,7 mln. litų – pervesti į banko paskirstytiną pelną. Dalį šio pelno – 3,5 mln. litų – nutarta panaudoti privalomoms atsargoms suformuoti, o likusią nepaskirstyto pelno dalį – 67,2 mln. litų – perkelti į kitus finansinius metus. Taip pat nuspręsta didinti banko įstatinį kapitalą papildomais akcininkų įnašais 65,7 mln. litų, nuo 590, 9 mln. litų iki 656,7 mln. litų. Įstatinio kapitalo didinimo tikslas – užtikrinti tolesnę banko veiklos plėtrą. Šie skaičiai rodo ilgalaikius banko akcininkų planus Lietuvoje", – sakė banko "DnB Nord" atstovas spaudai.

Jis taip pat pridūrė, kad Lietuvos komercinį banką valdantis Danijos bankas "DnB Nord" pateikė savanorišką pasiūlymą įsigyti akcijų iš mažesnių akcininkų ir padidino savo akcijų dalį iki 99,84 proc., taip dar papildomai į mūsų šalies banką investuodamas 39,6 mln. litų.

"Esame įsipareigoję"

Gintaras Maželis, banko "UniCredit Bank" Lietuvos skyriaus generalinis direktorius, taip pat tikino, kad bankas neketina trauktis nei iš Lietuvos, nei iš kitų Baltijos šalių.

Pasak jo, "UniCredit Group" kaip viena didžiausių finansinių grupių Europoje yra įsipareigojusi Vidurio ir Rytų Europos regionui ir neturi planų keisti strategijos.

"UniCredit" yra stambi tarptautinė finansinė institucija, turinti stiprias šaknis 22 Europos valstybėse ir 27 atstovybes kitose rinkose, aptarnaujančias per 40 mln. klientų. Vien Vidurio ir Rytų Europos regione, įskaitant ir Lietuvą, "UniCredit" aptarnauja daugiau nei 28 mln. klientų. Negalime jų palikti. Be to, padėtis regione yra geresnė, nei šiuo metu manoma, pavyzdžiui, pradiniai 2009 m. duomenys buvo teigiami", – tikino G.Maželis.

Pašnekovas pripažino, kad Baltijos valstybėse jaučiama didesnė recesija nei daugumoje Europos rinkų. Nekilnojamojo turto krizė itin apsunkino visų bankų veiklą. Tačiau išvystytai Baltijos valstybių ekonomikai reikia gerai funkcionuojančios bankų sistemos.

"Todėl net ir sunkmečiu čia bus erdvės bankams plėtoti savo veiklą ir uždirbti. Bankams gali prireikti pakoreguoti savo prioritetus, tačiau neįtikima, kad visi tarptautiniai bankai turėtų pasitraukti iš Baltijos šalių rinkų", – abejojo banko "UniCredit Bank" Lietuvos skyriaus generalinis direktorius.

Išbandymų laikas

Švedijos bankas "Swedbank" taip pat pakartojo neketinantis trauktis iš Baltijos valstybių, pabrėždamas siekius išlaikyti lyderio pozicijas šiame regione.

"Mes jokiu būdu neketiname trauktis iš Baltijos valstybių ir norime išsaugoti lyderio pozicijas. Metų metais verslas šiame regione mums klostėsi gerai. Manau, kad pasibaigus krizei sėkmingai atgysime, nors dar laukia keleri sunkūs metai", – interviu Latvijos laikraščiui "Dienas Bizness" sakė "Swedbank" verslui Baltijos šalyse vadovaujantis Håkanas Bergas.

Kalbėdamas apie trumpalaikius "Swedbank" planus jis pabrėžė, jog esama padėtis verčia spręsti ekonominės krizės sukeltas problemas, tačiau "ilgalaikių planų požiūriu ši krizė – tik išbandymų laikotarpis".

Kritinė blogų paskolų dalis (proc.), kai užsienio bankai būtų priversti filialus

Šaltinis: USB

Faktai ir skaičiai

Blogosios paskolos

Šių metų pradžioje blogosios paskolos sudarė 1,18 proc. visų Lietuvoje veikiančių bankų išduotų paskolų. Daugiausia blogųjų paskolų yra verslo. Blogosios būsto paskolos sudaro 0,38 proc. Bendras Lietuvoje išduotų paskolų portfelis yra apie 71 mlrd. litų. Tiesa, blogųjų paskolų portfelis didėja. Per praeitus metus jų padaugėjo nuo 0,8 proc., iki 1,18 proc. Be to, bankų pelnas pernai sumažėjo, problemų kyla dėl tarpbankinio skolinimosi.

Lietuvos banko vadovas Reinoldijus Šarkinas teigia, kad bankų atidėjiniai blogosioms paskoloms per praėjusius metus išaugo nuo 450 mln. litų iki 853 mln. litų, tai sumažino ir bankų pelną.