Išsiskiria Rusija ir Lenkija

Bene didžiausias investicijas į uostų vystymą per pastaruosius dešimtmečius yra įdėjusi Rusija Suomių įlankoje.

Tuščioje pakrantėje iškilo ne tik naujas Ust Lugos uostas, „Bronkos“ konteinerių terminalas, bet ir nauji terminalai Primorske, Sankt Peterburge.

Netgi Kaliningrado srityje kyla nauji uostų kompleksai. Klaipėdos pašonėje, vos už 100 kilometrų šiemet turi būti užbaigtas Pionersko kruizinių ir keleivinių laivų terminalas. Baltijske pastatytas jūrų keltų terminalas. Nauji uostų pajėgumai atsirado pačiame Kaliningrade, taip pat Svetlij, Iževskij vietovėse prie Kaliningrado laivybos kanalo. Prabilta apie naujos uosto statybą Kaliningrado srities Jantarnij gyvenvietėje.

Didžiulės investicijos įdėtos į Lenkijos Gdansko uostą. Jos pavertė šį uostą vienu iš Baltijos jūros lyderių. Greitai pasistatęs išorinį uostą Gdanskas per trumpą laiką pajuto didžiulę jo naudą.

Ir Klaipėdos uostas šiandien atrodytų kitaip, jei prieš 10-15 metų pagal japonų parengtą studiją ir rekomendacijas būtų ryžtingai statęs išorinį uostą ties Melnrage.  

Investicijoms – solidi suma

Nepaisant padarytų strateginių klaidų, Klaipėdos uostas yra vienas iš Baltijos jūros regiono investavimo lyderių.

Įtakos turi tai, kad uostas priklauso valstybei. Jam yra lengviau susiderinti investicijų planus, rasti subalansuotus sprendimus dėl uosto vystymo.

2018 metais į Klaipėdos uostą buvo investuota 39 mln. eurų, šiemet numatyta per 48 mln. eurų. Pertvarkomos krantinės, kai kur jau rengiamasi dabartiniame uoste planuojamam 17 metrų gyliui.

Vienu iš reikšmingiausių 2018 ir šiais metais vykstančių darbų Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos infrastruktūros direktorius Vidmantas Paukštė, kuris laikinai pavaduoja ir generalinį direktorių, laiko tai, kad pradėtas Malkų įlankos gilinimas ir dalies krantinių rekonstrukcija.

„Malkų įlankos gilinimas vyksta sparčiau nei tikėjomės, todėl greičiau gali būti pradėtas šios įlankos antrasis ir galutinis gilinimo etapas. Mums pasisekė, kad šiuo metu pasaulinėse gilinimo darbų rinkose yra tam tikras štilis. Todėl per tarptautinius konkursus pavyko gauti ypatingai palankius gilinimo darbų pasiūlymus“, - tikino V.Paukštė. 

Didžiausios investicijos – ateityje

Klaipėdos uostas investicijas yra suplanavęs artimiausiems ketveriems metams. Jos sieks 447 mln. eurų. Iš jų per 93 mln. eurų numatyta ES parama.

Vienas iš svarbiausių šiemet laukiančių darbų, anot V.Paukštės, yra parengti Klaipėdos uosto molų rekonstrukcijos techninį projektą. Tikimasi, kad viskas vyks taip, kaip numatyta pagal sutartis. Techninis propjektas jau bus šių metų vasarą. Rugsėjį tikimasi skelbti tarptautinį konkursą dėl molų rekonstrukcijos.

„Mums yra labai svarbu kaip galima greičiau rekonstruoti molus. Tada galėsime pasukti Klaipėdos uosto laivybos konalą, išgilinti šiaurinę uosto dalį iki 17 metrų. Tai reikia padaryti iki 2022 metų pabaigos, kad galėtume pasinaudoti ES paramą“, - dėstė V.Paukštė.

Neseniai Uosto direkcija kreipėsi į aplinkosaugininkus, kad būtų leista atlikti poveikio aplinkai vertinimą dėl gilinimo iki 17 metrų.

Be jau minėtų didelių darbų šiais metais Uosto direkcija yra numačiusi ir nemažai smulkesnių krantinių remonto, uosto valymo, privažiavimų tvarkymo darbų. 

Rygoje svarbios pabaigtuvės

Dėl uostų statybos darbų ypač didelį interesą Klaipėdos uoste turi Latvijos statybininkai. Jie ne kartą yra akcentavę, kad pačios Latvijos uostuose nevyksta tiek infrastruktūros vystymo darbų, kiek Klaipėdos uoste.

Praėjusių metų pabaigoje Rygos uoste užbaigtas nuo 2013 m. vykdytas, per 180 mln. eurų kainavęs didžiausias pastarojo meto projektas - naujo anglių terminalo statyba Krivu saloje. Jame įrengtos keturios giliavandenės (laivams su 15,5 metrų grimzle) krantinės, kurių bendras ilgis 1180 metrų.

Rygos uostas iki šių metų kovo planuoja į naująjį terminalą perkelti visą anglių krovą iš miesto centro. Jau paskelbta, kad nuo anglių krovos atsilaisvinusios krantinės bus pritaikomos priimti kruiziniams ir keleiviniam laivams.

Šiemet Rygos uostas pradės vykdyti naują vystymo etapą pagal  2019-2028 metų programą. Iškeltas tikslas sukurti elektros tiekimo į uoste stovinčius laivus sistemą, pasirengti pildyti į uostą atplaukiančius laivus suskystintomis gamtinėmis dujomis.

Dalis Rygos uosto vystymo programos skirta tam, kad būtų pritraukta kaip galima daugiau įvairių krovinių iš Baltarusijos. Neseniai paskelbta, kad Rygos uostas sieks tapti Baltarusijos miško medžiagos krovos uostu. Rygos uosto vystymo programoje iškeltas tikslas pritraukti daugiau klientų į laisvo vystymo zonas. 2018 metais laisvojo Rygos uosto statusu naudojosi 23 įvairaus dydžio gamybinės kompanijos.

Dėmesio sulaukė Rygos uosto pristatomas „Spilve Meadows“ projektas su aštuoniais gamybos pastatais atskiroje keliu ir geležinkeliu sujungtoje teritorijoje. Čia turėtų kurtis pasaulinės kompanijos. 

Gilinimas ir molų tvarkymas

Ventspilio uostas per 20 mėnesių nuo šių metų planuoja atnaujinti šiaurinį molą. Tai už 12,86 mln. eurų darys ir Klaipėdos uoste dirbanti Latvijos statybos kompanija BMGS. Bus sandarinamos molo angos, keičiami tetrapodai, stiprinamas molo masyvas. Taip pat numatyta per molą nutiesti naują kelią.

Vienu iš prioritetų ką ir toliau sieks daryti Venstpilio uostas bus naujų klientų į šio uosto laisvąją zoną pritraukimas. Ventspilio uostas skelbiasi, kad turi daugiau kaip 500 ha laivų pramonės projektų zonų. 

Liepojos uostas toliau planuoja gilinimą. Baigiantis 2018 m. jis gavo 11,8 mln eurų paskolą uostui vystyti. Juos naudojant kartu su ES parama tikimasi dviejais metrais pagilinti 5 kilometrų ilgio ir 140 metrų pločio laivybos kanalo dalį. Numatyta įrengti naują vidinio uosto laivų inkaravimo zoną. Darbus atliks ir Klaipėdoje jau dirbusi ir dirbanti pasaulyje žinoma belgų kompanija „Jan De Nul N.V“.

Išgilinus kanalą Liepojos uostas galės priimti „Panamax“ laivus ir baigti krauti juos prie naujosios inkaravietės. Iki šiol „Panamax“ laivai uoste krauti nepilnai. Juos baigdavo krauti uosto išoriniame reide su baržomis.

Liepojos uoste taip pat numatyta tvarkyti uosto vartų hidrotecninius įrenginius, įplauką į „karouosto“ dalį. 

Didžiausi planai Taline ir Mugoje

Estijos Talino uostas už 17 mln eurų šiuo metu pertvarko keleivių „D“ terminalą, kuris yra senamiestyje prie istorinės senosios prieplaukos.

Nugriovus senąjį terminalą bus pastatytas naujas keleivių laukimo pastatas, planuojama padvigubinti automobilių kaupimo aikštelių plotą. Šiuo terminalu naudojasi pagrindinė keleivinių laivų iš Talino į Helsinkį operatorė kompanija „Tallink“. Pertvarkymą planuojama užbaigti iki 2020 metų gegužės.

Talino uostas tikisi nemažų privačių investicijų į Mugos uosto kompleksus iš Vokietijos bendrovės „Hamburger Hafen und Logistik AG“ (HHLA), kuri įsigijo Mugos uosto konteinerių terminalą. Apie 200 mln. eurų investiciją yra pažadėjusi kompanija „MPG AgroProduction OU“, kuri Mugos uoste statys aliejaus gamybos ir logistikos kompleksą.

Talino uostas yra parengęs vystymo iki 2030 metų planą. Jį atliko pasaulyje žinoma „Zaha Hadid Architekts“ grupė.

Pagal jį Talino senamiesčio dalyje numatyta naujo kruizinio terminalo statyba su dengta sale, kuri ne sezono metu būtų naudojama kaip masinių renginių vieta. Neatpažįstamai būtų išplėtota Talino uosto dalis tarp dabartinio senojo uosto ir „Piritos“ jachtklubo olimpinio centro.

Mugos uosto dalyje planuojama įrengti SGD bunkeravimo terminalą, maisto gamybos ir logistikos kompleksą, įkurti logistikos centrą, išvystyti ro-ro terminalą, prijungti prie uosto europinę vėžę pagal „Rail Baltica“ projektą.