Kol žmonės iš bankomato nemokamai grynina pinigus, bankai suka galvą, ką dar įsiūlyti klientams.
„Dar trūksta, kad pasiūlytų draudimą nuo baltųjų meškų užpuolimo ir verstų už tai vartotojus susimokėti“, – sakė Vartotojų aljanso viceprezidentas Rytis Jokubauskas.
Anot Lietuvos banko, pastaruoju metu atsiranda praktika prie mokėjimo paslaugų įtraukti ir kitas, ne mokėjimo, paslaugas.
„Vienas iš siūlymų ir buvo draudimas nuo traumų. Buvo pasiūlytas prie mokėjimo paslaugų, gal daliai žmonių buvo naudinga, daliai – ne, bet buvo pakelta mokėjimo paslaugų krepšelio kaina“, – kalbėjo Lietuvos banko Rinkos infrastruktūros politikos skyriaus vadovas Tomas Karpavičius.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Tiksliau, fiksuotas mėnesinis įkainis viename banke padidėjo du kartus. Patys bankai neslepia, kad su mokėjimo krepšeliu elgiasi vis išradingiau.
„Gana daug krepšelių turi daug papildomų paslaugų, nes jos yra patogios klientui. Dažniausiai būna kelionių draudimai arba greitesnis praėjimas pro oro uosto praktiką, arba verslo poilsio zona oro uoste“, – aiškino Lietuvos bankų asociacijos prezidentė Eivilė Čipkutė.
„Bankai randa vis naujų būdų, kaip pateikti taip, kad vartotojas nerastų kitos galimybės kaip tik mokėti brangiau“, – tikino R. Jokubauskas.
Tačiau Lietuvos bankas jau siūlo apynasrius tokiems mokėjimo krepšelio žaidimams. Be gyventojo sutikimo – jokių papildomų paslaugų už didesnę kainą.
„Nemanau, kad tai turėtų reikšmingai keisti patį priėjimą prie kainodaros, tiesiog atsiras daugiau skaidrumo ir aiškumo“, – teigė T. Karpavičius.
Gyventojai rinktųsi: naudotis tik kasdieninėmis banko paslaugomis ar pageidauti daugiau.
Bankai turėtų išaiškinti, kiek viskas kainuoja kartu ir kiek atskirai. O keisti krepšelio kainą galėtų tik gavus gyventojo sutikimą.
Bankai jau reaguoja.
„Tai galėtų būti ir nesudėtinga, pavyzdžiui, mygtukas „sutinku“ internetinėje bankininkystėje. Bet viskas priklausys nuo to, kaip tas pasiūlymas bus paguldytas tekste“, – kalbėjo E. Čipkutė.
Mokėjimo įstatymo pataisos kol kas pasiekė tik Finansų ministeriją. O ši mato ir apčiuopiamos naudos. Kai skaidresni įkainiai, neva ir mažiau šansų permokėti.
Bankai naudojasi kliento mažesniu informuotumu. Jie sudaro sudėtingas sutartis, klientai negali jų suvokti arba net nemato prasmės skaityti.
„Matant konkrečias kainas galima palyginti ir skirtingų bankų įkainius, pasirinkti tik paslaugas, kurios reikalingos“, – sakė finansų viceministrė Vaida Markevičienė.
Ekonomistas Romas Lazutka teigia: dabar problema, kad žmonės nesupranta, už ką moka bankams.
„Bankai naudojasi kliento mažesniu informuotumu. Jie sudaro sudėtingas sutartis, klientai negali jų suvokti arba net nemato prasmės skaityti. Jie tik žino savo pagrindines paslaugas, tarkim, turi kortelę, daro atsiskaitymus per banką ir tuo apsiriboja“, – aiškino ekonomistas Romas Lazutka.
Finansų ministerija aiškina, kad bankai nebegalėtų užversti gyventojų sudėtingais laiškais.
„Aiški kaina, jei tai valstybės reguliuojamas krepšelis, turi būti aiškiai parodoma. Visada gali atsirasti bandymų į tą situaciją pasižiūrėti palankiau, bet tam ir turim prižiūrėtoją, kuris stebi finansų sektoriaus elgseną“, – kalbėjo V. Markevičienė.
Po Lietuvos banko kritikos SEB bankas įkainių didinimą perkėlė į rudenį ir Naujuosius metus. O didžiųjų bankų įkandin jau seka ir mažieji, nuo lapkričio įkainius didins ir „Paysera“.
„Jie yra apsvaigę nuo savo godumo. Vienintelis dalykas, kuo jie rūpinasi, tai dar didesnis pelno išpūtimas“, – teigė R. Jokubauskas.
Kol bankai uždirba vis daugiau, anot ekonomisto, lietuviai turi balsuoti kojomis ir išeiti iš vieno banko į kitą.
„Judėti ta linkme, kad klientai galėtų laisvai savo sąskaitos numerį persinešti iš vieno banko į kitą“, – sakė R. Lazutka.
Lietuvos bankas žada ir daugiau pokyčių bankų apetitui apriboti.
(be temos)
(be temos)
(be temos)