Bankai lupikauja - eilės pašte ilgėja

„Klaipėda“ surengė apvalaus stalo diskusiją apie mokesčių mokėtojų aptarnavimą

„Klaipėdą“ užplūdo laiškai ir skambučiai skaitytojų, nepatenkintų nauja atsiskaitymo už būsto šildymą bei karštą vandenį tvarka ir ilgomis eilėmis pašte.

Dienraščio redakcija, sukvietusi savivaldybės, pašto, „Klaipėdos energijos“ bei dviejų daugiabučių namų savininkų bendrijų vadovus, aiškinosi, kaip pakeisti nepalankią padėtį ir informuoti skaitytojus, kas numatoma daryti vėliau, kad pagerėtų mokesčių mokėtojų aptarnavimas.

„Klaipėdos“ redakcijos organizuotame pokalbyje dalyvavo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Butų ūkio ir energetikos skyriaus vedėjas Arūnas Smaguris, Klaipėdos apskrities centrinio pašto direktorius Jonas Tarvydas, „Klaipėdos energijos“ šilumos perdavimo ir rinkodaros departamento direktorius Virginijus Zutkis, Daugiabučių namų savininkų bendrijų „Smiltelė“ ir „Vakarai“ valdytoja Kristina Buslajeva bei pirmininkė Romualda Miaun.

„Klaipėda“ rašė, kad komunalinius mokesčius ketinę sumokėti klaipėdiečiai, net ir valandas prastovėję eilėje, buvo gujami lauk iš naujo pildyti atsiskaitymo knygelės. Kitaip iš jų nepriimamos įmokos už karštą vandenį bei būsto šildymą. Žmonės liko skolingi per prievartą, jiems gresia ir delspinigiai.

„Klaipėdos energijos“ raštas apie mokėjimo tvarkos pasikeitimus gautas tik vasario 18 dieną, nors pasirašytas vasario 3-iąją. O bendrija „Vakarai“ sąskaitas gyventojams už komunalines paslaugas išsiuntinėjo vasario 15-ąją. Jose nurodyta už „Klaipėdos energijos“ paslaugas atsiskaityti įrašant duomenis į atsiskaitymo knygelės 5 ir 6 eilutes. „Klaipėdos energija“ reikalavo duomenis įrašyti į 8 eilutę.

V.Zutkis. Bendrijos laiku gavo „Klaipėdos energijos“ raštą apie naują atsiskaitymo tvarką. Nesusipratimų buvo tik su bendrija „Vakarai“. Beje, apie naują atsiskaitymo tvarką vasario 15-ąją skelbėme spaudoje.

K.Buslajeva. Bendrija „Smiltelė“ „Klaipėdos energijos“ raštą gavo vasario 14-ąją, kai spausdino atsiskaitymo lapelius. Į atsiskaitymų knygeles savo nariams liepėme įsirašyti: „Daugiabučių namų savininkų bendrija „Smiltelė“. Nes supratome, kad atsiskaitant bus problemų.

Gal kiek per griežtai elgėsi pašto darbuotojos, reaguodamos į „Klaipėdos energijos“ reikalavimą nepriimti mokesčių, jei sumos už šildymą ir karštą vandenį buvo įrašytos ne į tą eilutę.

R.Miaun. Bendrijos „Vakarai“ nariams „Klaipėdos energijos“ klaidos sukėlė daug rūpesčių. Žmonės skundėsi, kad, atstovėję kelias valandas eilėse, negalėjo sumokėti už komunalines paslaugas. Kai kurie paštų skyriai tik po „Klaipėdos“ publikacijos gavo nurodymą iš „Klaipėdos energijos“ priimti pinigus, jei mokesčiai į atsiskaitymų knygelės eilutes įrašyti pagal anksčiau galiojusią tvarką.

V.Zutkis. Ateityje būtina užrašyti atsiskaitymų knygelėje, kad mokėtojas yra bendrijos narys. Dažnas nežino, ar yra bendrijos narys. Todėl pašto ar banko darbuotojai negali būti tikri, ar atsiskaitymų knygelėje teisingi įrašai.

Daugelis klaipėdiečių šiurpo dėl eilių paštuose. Jie niekada dar nebuvo tiek ilgai aptarnaujami kaip praėjusį mėnesį.

Mokesčius buvo galima sumokėti ir bankuose, tačiau ten klientams už sąskaitų aptarnavimą lupa paskutinį kailį. Ne kiekvienas gali sau leisti per dešimt litų mokėti vien už tai, kad bankininkai aptarnauja sąskaitas.

A.Smaguris. Didžiausia problema ne tai, kad kai kurie gyventojai nežino, kaip atsiskaityti už paslaugas, bet eilės. Jos susidaro, nes likęs tik vienas „Lietuvos paštas“, neimantis iš gyventojų pinigų už sąskaitų aptarnavimą. Kai bankai pradėjo imti šį mokestį iš mokėtojų, žmonės užplūdo paštą.

Vasario mėnesį eilės pailgėjo, nes „Klaipėdos energija“ pakeitė atsiskaitymo tvarką. Gyventojai pavėluotai gavo bendrovės sąskaitas. Jie įpratę atsiskaityti, gavę visus duomenis. Juk nelakstysi į paštą po keletą kartų per mėnesį. Paštas fiziškai nepajėgus aptarnauti tokias minias žmonių. Prasidėjo nepasitenkinimas dėl eilių, kad nepriėmė kai kurių mokesčių, nes nežinojo, ar mokėtojai yra bendrijų nariai, ar daugiabutį administruoja namų valdos.

Jei nebūtų jokio mokesčio bankuose už sąskaitų aptarnavimą, tai nebūtų ir problemos. Išsiplėstų rinka, nebūtų eilių.

J.Tarvydas. Eilės galėjo būti mažesnės, jei nebūtų vėlavusios „Klaipėdos energijos“ sąskaitos, pasirodžiusios vasario 17-ąją. Nors kiti paslaugų tiekėjai gyventojams sąskaitas atsiunčia apie 10 mėnesio dieną. Be to, vasaris trumpesnis nei kiti mėnesiai. O žmonės neina mokėti tol, kol nesurenka visų sąskaitų. Pensininkai galėtų ir nelaukti visų sąskaitų. Jie turi laiko ateiti sumokėti ir keletą kartų per mėnesį. Kai gyventojai ateina su visomis sąskaitomis, jie yra ilgiau aptarnaujami. Eilės didėja. Kol nesuplaukia visos sąskaitos, pašte nėra eilių. Mokesčius priima 38 darbuotojai 16-oje pašto skyrių.

Kai kurie žmonės ateidavo mokėti ne tik už save, bet ir už keletą kaimynų. Tai sukeldavo didžiulį eilėje stovinčių pasipiktinimą.

Bankai už sąskaitų aptarnavimą ima mokesčius ir iš paslaugų tiekėjų, ir iš mokančių už šias paslaugas. Paštui už šias paslaugas atsiskaito komunalininkai. Jei bankai nelupikautų, tada eilės sumažėtų.

A.Smaguris. Bankai - privatūs. Jie nustatė savo mokesčius, nepažeisdami jokių teisės normų. Savivaldybė negali reguliuoti bankų veiklos. Yra bankų, kurie ima net tris litus už vienos sąskaitos aptarnavimą, o kartu ir iš pinigų gavėjo, pagal sutartį dalį nuo įplaukų.

K.Buslajeva. Reikia spausti bankus, kad neimtų dvigubų mokesčių. Jie iš „Smiltelės“ bendrijos ima 1,3 procento nuo gaunamų įplaukų. Kodėl dar turi imti ir iš gyventojų? Juk ir tą 1,3 procento žmonės apmoka per administravimo mokestį.

V.Zutkis. Bankų yra daug, konkurencija nuožmi. Jeigu ims didelius mokesčius, praras dalį klientų.

K.Buslajeva. Mūsų bendrijai kai kurie bankai yra pareiškę, kad mes jiems esame nereikalingi. O 1,3 procento nuo įplaukų, kuriuos bendrija moka už atsiskaitymų knygelių aptarnavimą, jiems yra maža. Reikalauja mokėti daugiau.

Esą bankai dirba su verslo klientais. Jei bendrijos nenori mokėti daugiau už sąskaitų aptarnavimą, tegul eina, kur nori.

A.Smaguris. Jie tyčia yra nustatę tokius didelius mokesčius, kad gyventojai neitų atsiskaityti už komunalines paslaugas. Taip jie išvengia eilių.

J.Tarvydas. Buvo priimtas Vyriausybės nutarimas, nustatantis, kad už mokesčius už sąskaitų aptarnavimą sumoka paslaugos tiekėjas. Paštas jį vykdo.

Kai bankai pradėjo imti mokesčius už sąskaitų aptarnavimą ir iš gyventojų, buvo kilęs šurmulys dėl tą daryti draudžiančio Vyriausybės nutarimo. Tačiau viskas nurimo. Negaliu pasakyti, kodėl jiems leidžiama imti mokesčius už sąskaitų aptarnavimą ir iš gyventojų.

Netrukus „Lietuvos paštas“ gali būti reorganizuotas į akcinę bendrovę. Kol kapitalas bus valstybinis, klientus aptarnausime neimdami papildomo mokesčio už sąskaitų aptarnavimą.

Kas žino, kaip pasikeis padėtis, jei paštas kada nors bus privatizuotas?

V.Zutkis. Manau, kad savivaldybė galėtų paspausti bankus. Buvo bendrijų, kurios mokėjo bankams per du procentus nuo apyvartos. Buvęs meras Eugenijus Gentvilas sugebėjo priversti bankus nusileisti iki 1,3 procento nuo įplaukų už sąskaitų aptarnavimą.

K.Buslajeva. Tada susitikime su bankais vyko kruvina kova, bet savo pasiekėme.

A.Smaguris. Siūlysiu merui Rimantui Taraškevičiui, kad inicijuotų susitikimą su bankininkais dėl mokesčių už sąskaitų aptarnavimą.