Lietuvos bankui nusprendus pakeisti susidėvėjusių ir sugadintų pinigų keitimo tvarką, šalyje veikiančių bankų susidomėjimas apsaugos priemonėmis, kurios įvykus plėšimui bankomate specialiais dažais nudažo įrenginyje esančius pinigus, išaugo tris kartus.

"Susidomėjimas šia bankomatų apsaugos priemone padidėjo tris kartus. Žinoma, tam įtakos turėjo tiek išaugęs bankomatų apiplėšimų skaičius, tiek Lietuvos banko sprendimas, tiek galimybė atgauti sugadintus pinigus", - sakė Saulius Kancerevyčius, bendrovės "Penkių kontinentų" Bankinės technologijos pardavimo vadybininkas.

Iki šiol galiojusiose taisyklėse galimybė sugadintus pinigus iškeisti į naujus buvo numatyta bet kuriam fiziniam ar juridiniam asmeniui. Dėl to bankams iš dalies neapsimokėjo diegti tokių apsaugos priemonių - investavus į rašalo apsaugą, per plėšimą sugadinti pinigai neprarasdavo savo vertės ir galėjo būti laisvai keičiami į nesugadintus.

Pakeistus taisykles, sugadinti pinigai bus priimami ir kompensuojami tik tiems bankams ir institucijoms, kurios tokias priemones naudoja savo veikloje. Tai turėtų užtikrinti, kad plėšikų pagrobti ir rašalu sutepti pinigai sukels daugiau įtarimų ir negalės būti laisvai panaudoti apyvartoje. Panaši tvarka galioja Norvegijoje, Danijoje, kitose Vakarų Europos šalyse.

Pasak  S.Kancerevyčiaus, šalyse, kur naudojamos panašios apsaugos priemonės, bankomatų apiplėšimų sumažėjo iki minimumo.

Nevyriausybinės organizacijos EAST (angl. European ATM Security Team) duomenimis, per praėjusių metų pirmąjį pusmetį visoje Europoje apiplėšti 1 459 bankomatai, tai sudaro 4,46 nusikaltimo tūkstančiui įrenginių per metus.

Policijos departamento duomenimis, Lietuvoje per praėjusius metus, nuo 2007 m. lapkričio iki 2008 m. lapkričio, apiplėšti 26 bankomatai, tai sudaro 17,6 nusikaltimo tūkstančiui įrenginių (iš viso Lietuvoje yra 1471 bankomatas). Taigi mūsų šalyje panašių nusikaltimų skaičius keturis kartus viršija Europos vidurkį.