Verslui skatinti skirtus milijardus litų pradėjusi dalyti per Lietuvoje veikiančius bankus, Vyriausybė dabar tyliai atsisako reikalavimo jiems už tai prisiimti dalį rizikos.

Finansų analitikai neatmeta galimybės, kad į skolas bankams klimpstanti valstybė buvo priversta keisti poziciją, rašo „Lietuvos žinios".

Iš verslui finansuoti numatytų 1,3 mlrd. litų per keturis šalies bankus kol kas smulkiajam ir vidutiniam verslui dalijama 120 mln. litų, netrukus žadama pradėti skirstyti ir dar 100 mln. litų didesnių paskolų. Tačiau bankai savo lėšomis - maždaug 20 proc. nuo bendros sumos - prisidėjo tik įgyvendinant pirmąjį valstybinės garantijų institucijos „Investicijų ir verslo garantijos" („Invega") kontroliuojamą paramos etapą: skolinant 20 mln. litų biudžeto pinigų.

Antrajame etape keturiems bankams padalijus 100 mln. litų iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų, įpareigojimo pridėti banko lėšų nebeliko.

„Jei valstybė prisiima 100 proc. rizikos, kyla klausimas, kam tada reikėjo skelbti konkursus bankams atrinkti? Jiems nepadedant savo dalies, riziką dėl dalijamų paskolų prisiima tik valstybė, tai yra, mokesčių mokėtojai", - sakė nepriklausomas finansų analitikas Stasys Jakeliūnas.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos Ekonomikos ir finansų departamento direktorius Sigitas Besagirskas įžvelgia ir kitą galimybę. Pasak jo, šalies bankų atstovai jau anksčiau kalbėjo, kad pinigų yra, trūksta tik gerų projektų, o prisiimti papildomos rizikos su blogais projektais jie nenori.

„Jei pažiūrėsime, kiek komerciniai bankai paskolino valstybei, o iki šios dienos, mano duomenimis, tai yra 4,7 mlrd. litų, arba 9 proc. viso bankų vidaus kredito, tai bankai valstybei gali daryti bet kokį spaudimą, - sakė jis. - Teoriškai galima įsivaizduoti, kad galėjo būti pasakyta: jei duosite mums pinigų, bet mes turėsime ir patys prisiimti riziką, nė vienas naujas klientas paskolos negaus. Arba pareikalauta dar kokių nors papildomų sąlygų."