Vakar bendrovei "Baldų rojus" iškelta bankroto byla apnuogino šalies verslo santykių problemas. Bankroto pareikalavusi įmonė norėjo tik paspausti baldų prekybos tinklą sumokėti skolas.

Norėjo paspausti. Pavyko!

Sprendimą pradėti vieno žinomiausių šalies baldų prekybos tinklų bankroto procedūrą vakar priėmė Vilniaus apygardos teismas. Byla iškelta informacinių technologijų bendrovės "Lithill" prašymu. Ji yra viena iš daugelio "Baldų rojaus" kreditorių, tačiau toli gražu ne pati didžiausia. "Lithill" generalinis direktorius Edmondas Babenskas dienraščiui teigė, esą įmonė nenorėjo atsidurti kreditorių sąrašo pabaigoje ir dėl to kreipėsi į teismą, kad būtų iškelta bankroto byla.

Negana to, E.Babenskas prasitarė, esą "Lithill" nesitikėjo, kad teismas taip ims ir patenkins ieškinį. Neva ieškinys paduotas tik todėl, kad bendrovė norėjo paspausti prasiskolinusį "Baldų rojų" greičiau sumokėti pinigus.

"Baldų rojus" buvo senas mūsų klientas. Bet kai prasidėjo nekilnojamojo turto rinkos krizė, ji palietė ir baldininkus, atsiskaitymas pradėjo strigti. Mes iš tikrųjų dokumentus į teismą padavėme truputėlį iš nevilties, kad padarytume šiokį tokį spaudimą. Visiškai nesitikėjome, kad teismas pradės bankroto bylą", – atsiduso "Lithill" vadovas.

Pasak jo, kreipimasis į teismą yra tarsi standartinė forma paspausti neatsiskaitantį klientą.

Domina tik pinigai

Pašnekovas teigė, esą jo nedomina, ką dabar darys "Baldų rojus", o "Lithill" rūpi tik viena – atgauti skolą.

"Nežinau, kaip dabar veiklą tęsia, pavyzdžiui, "Narbutas ir Ko", kaip atrodys "Ranga IV" grupės įmonės po restruktūrizacijos. Esu beveik tikras, kad "Baldų rojus" pats savęs "nesuvalgė". Jie greičiausiai irgi turi skolininkų, kurie su jais neatsiskaito. Čia gi yra ne davimas per snukį, čia yra savo pinigų atsiėmimo modelis. Man iš tikrųjų nėra jokio skirtumo (kas nutiks "Baldų rojui" – red. past.), mane tenkina, jeigu su manimi atsiskaito", – aiškino E.Babenskas.

O "Baldų rojaus" skolos tikrai nemažos. Teismui pateiktuose dokumentuose nurodoma, kad "Baldų rojaus" valdomo turto vertė liepos pabaigoje sudarė apie 11,5 mln. litų, o finansiniai įsipareigojimai – daugiau kaip 10,8 mln. litų, bendrovė buvo iš esmės nemoki.

Uždaras ratas

"Lithill" vadovo teigimu, tokio kuriozo priežastis – neįtikima įtampa tarp verslininkų. "Su mumis neatsiskaito – ir mes neatsiskaitome, mums dėl to daro spaudimą – ir mes darome spaudimą savo skolininkams. Verslo aplinka nervinga, ji viską komplikuoja. Visi elgiasi spontaniškai, ir tai tiktai blogina padėtį", – skundėsi E.Babenskas.

Pasak jo, verslo aplinka tik prastės, o verslininkų nervai įtempti iki maksimalios ribos. "Kaip Vilniaus apskrities verslo darbdavių konfederacijos viceprezidentas bendrauju su daugeliu įmonių vadovų. Visi už galvų susiėmę. Jie su siaubu žiūri į ateitį. Niekas savo likimo nežino, vidutiniškai arba gerai besilaikančių įmonių beveik nėra – visiems arba blogai, arba visai blogai. Jeigu šiandien kapitalizuotume visas Lietuvos įmonių skolas, daugiau kaip 80 proc. bendrovių bankrutuotų", – sakė verslininkas.

Parduotuvės dirbs toliau

"Baldų rojaus" vadovybė apie ateitį kalba atsargiai. Tinklo generalinis direktorius Rimantas Jokūbas Grigaravičius portalui delfi.lt teigė, esą iš skolų mėginta kapanotis skelbdami išpardavimus, tačiau prastėjanti verslo aplinka padėjo tašką bendrovės istorijoje.

Bet, lyg tyčia, artėjant teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, Lietuvos verslo padangėje atsirado nauja įmonė – "Baldų rojus ir Co". Ji registruota vos daugiau kaip prieš savaitę – rugpjūčio 24 d. Ši bendrovė, priešingai nei pats "Baldų rojus", skelbiasi auganti ir ieško naujų darbuotojų.

Šios įmonės atstovas Dainius Rinkevičius dienraščiui teigė, esą bankroto byla "Baldų rojui" iškelta, tačiau su kreditoriais sudaryta taikos sutartis. "Niekas nesustojo. Prekyba vyksta ir vyks visu tempu", – sakė D.Rinkevičius.

Pasak jo, sudaryti skolų grąžinimo grafikai, milijoninės skolos bus grąžintos dalimis. Tiesa, "Lithill" vadovas E.Babenskas teigė nieko nežinąs apie taikos susitarimus.

Šiuo metu veikia dvi "Baldų rojaus" parduotuvės Vilniuje ir Kaune, o Klaipėdoje liko tik iškabos.

Baldininkų bankrotai šiais metais

Vasaris. Bankroto byla iškelta bendrovei "Minijos baldų prekyba", kuri skelbėsi turinti keturiolika prekybos padalinių Lietuvoje, keturis – Latvijoje ir vieną – Suomijoje, Tamperės mieste. Tačiau tebedirba dar kelios tuo pačiu adresu ir panašiu pavadinimu veikiančios įmonės: "Minijos baldai", "Minijos baldai plius", Minijos baldų centras.

Kovas. Bankrutavo baldus iš pušies masyvo, drožlių plokščių gaminusi Klaipėdos bendrovė "Dilikas". Nuo žlugimo įmonės neišgelbėjo ir pagrindinis užsakovas Švedijos koncernas "Ikea", kiti pirkėjai iš Vakarų Europos.

Balandis. Žlugo dar viena Klaipėdos bendrovė – "Baldų ratas".

Gegužė. Bankrotą paskelbė viena garsiausių šalies baldų įmonių – biuro baldų gamintojas "Narbutas ir Ko". Ji vos pernai atidarė naują gamyklą Ukmergėje, tačiau sumažėjus užsakymams negalėjo mokėti paskolos bankui. Prieš teismui paskelbiant bankrotą įmonė pasirašė sutartį su bendrove "Abu partneriai" ir suteikė išskirtinę teisę prekiauti savo produkcija, naudoti prekės ženklą ir vykdyti užsakymus.

Bankroto byla iškelta uostamiesčio UAB "Baltic sofa", tačiau sostinėje tebedirba AB "Baltic sofa".

Birželis. Bankroto neišvengė Kauno bendrovės "Softimus", gaminusi ir prekiavusi svetainės bei minkštaisiais baldais. Žlugimo priežastis – nesumokėtos paskolos bankams.

Liepa. Baldų gamybą, didmeninę ir mažmeninę prekybą vykdžiusiai bendrovei "Plungės baldai ir Ko" paskelbtas bankrotas.