Lietuvos muitinės pareigūnai atliko tyrimą, kaip fiziniai asmenys, keisdami gyvenamąją vietą ir iš trečiosios šalies persikeldami gyventi į Lietuvą, laikosi asmeninės nuosavybės įvežimo iš trečiosios šalies į Bendrijos muitų teritoriją Tarybos reglamento (EEB) Nr. 918/83 ir Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo nuostatose numatytos lengvatos. Paaiškėjo, kad į valstybės biudžetą per pirmus septynis šių metų mėnesius nesumokėta beveik pusė milijono litų mokesčių.

Minėta lengvata nustatoma, kad fiziniai asmenys, kurie nusprendė pakeisti savo gyvenamąją vietą ir iš trečiosios šalies persikelti gyventi į Europos Bendriją, savo asmeninę nuosavybę gali įvežti nemokėdami importo muitų ir PVM. Tačiau pardavę įvežtą nuosavybę anksčiau nei po 12 mėnesių fiziniai asmenys šios lengvatos netenka ir privalo sumokėti importo muitus ir PVM.

Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnai apskaičiavo, kad vien per septynis 2009 m. mėnesius į valstybės biudžetą nesumokėta per 440 tūkst. litų mokesčių. Tuo tarpu, kai per 2006-2008 metus tokių mokesčių nepriemokos atvejų išaiškinta už beveik 617 tūkst. litų.

Pareigūnų teigimu, daugiausia mokesčių nesumokėta parduodant įvežtas transporto priemones. Tokius pažeidėjus išaiškinti nėra sudėtinga. Teritorinių muitinių pareigūnai, praėjus 12 mėnesių nuo muitinės importo deklaracijos pateikimo datos, deklaruotus automobilius patikrina VĮ „Regitra“ duomenų bazėje ir, nustatę importo muitų ir PVM lengvatos taikymo pažeidimus, įregistruoja fizinio asmens mokesčių nepriemoką.

Muitinės departamentas primena, kad asmenine nuosavybe įvardijami: buitiniai daiktai; dviračiai ir motociklai, privačios motorinės transporto priemonės ir jų priekabos, turistiniai nameliai-autopriekabos.

Nuo importo muitų ir PVM mokėjimo atleidžiama tik ta asmeninė nuosavybė, kurią:
▪ įsiveža asmenys bent 12 paskutinių mėnesių iš eilės nuolat gyvenę už Bendrijos muitų teritorijos ribų, muitinei pateikę ne mažiau kaip 12 mėn. gyvenimo užsienyje faktą patvirtinantį dokumentą ir, jeigu asmuo ne Lietuvos pilietis, leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje. Dokumentu, įrodančiu gyvenimo už Bendrijos ribų faktą, gali būti darbo, sporto ar kt. sutartis, mokslo ar gydymosi pažyma arba kiti dokumentai, kuriuose nurodyta pasibaigusi darbo sutartis, mokslo įstaigos baigimo dokumentas ir pan. Šių dokumentų išdavimo tvarka, galiojimo laikas yra reglamentuojami konkrečios šalies nacionaliniuose teisės aktuose;
▪ asmuo naudojo savo buvusioje nuolatinėje gyvenamojoje vietoje mažiausiai šešis mėnesius ir kuri skirta naudoti tuo pačiu tikslu naujoje vietoje.

Paminėtina, kad nuo importo muitų ir PVM neatleidžiami alkoholio gaminiai, tabakas ir tabako gaminiai, komercinės transporto priemonės bei daiktai, naudojami amato ar profesinėje veikloje, išskyrus nešiojamuosius taikomosios dailės ir laisvųjų menų įrankius.

Asmuo, įvežęs asmeninę nuosavybę be importo muitų ir PVM, 12 mėnesių nuo įvežimo negali raštu neinformavęs muitinės šios nuosavybės skolinti, užstatyti kaip garantiją, nuomoti, perleisti už atlygį ar nemokamai. Paskolinus, užstačius, išnuomojus ar perleidus asmeninę nuosavybę anksčiau nei po 12 mėnesių, asmenys privalo per 5 darbo dienas informuoti muitinės įstaigą, kurioje buvo įforminta išleidimo į laisvą apyvartą muitinės procedūra, ir sumokėti importo muitus bei PVM.