Toks sprendimas komitete buvo priimtas vienbalsiai. Komitetas siūlys pakeitimus Seimui svarstyti skubos tvarka ir priimti iki vasaros atostogų.
„Mes turime ginti nepiktybinius skolininkus“, – sakė „valstietis“ Valius Ąžuolas.
Finansų viceministrė Rūta Bilkšytė tvirtino, kad nustatydami mokesčius už skolų išieškojimą antstoliai pasiima nuo 10 iki tūkstančio kartų daugiau negu VMI.
VMI daugiau teisių suteikti norima siekiant didinti skolų valstybei išieškojimo efektyvumą – skolos būtų susigrąžinamos greičiau, nes VMI pati galės nusirašyti skolas. Taip pat sumažėtų administracinė našta, nes nereikėtų dalies skolų perduoti antstoliams, veiktų vieno langelio principas – vietoj kelių institucijų baudas administruotų VMI.
Mykolo Romerio universiteto Teisės mokyklos bei Vilniaus universiteto patektose pokyčių dėl skolų išieškojimo analizės išvadose teigiama, kad nėra paaiškinimo, kodėl daugiau nei 20 metų galiojantis priverstinio vykdymo proceso modelį planuojama keisti, taip pat pabrėžiama, kad VMI nepavykus išieškoti skolos, vykdomoji byla, jeigu ji pripažįstama neperspektyvia, būtų vis tiek perduodama antstoliams.
Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo pirmininkas Irmantas Gaidelis BNS yra nurodęs, kad administracinės teisės pažeidėjai sudaro apie 40–45 proc. visų skolininkų ir net apie 80–90 proc. – valstybės skolininkų. Policijos duomenimis, kelių eismo taisyklių pažeidėjai pernai sausį–lapkritį sumokėjo tik 16 proc. jiems skirtų baudų.
Dabar VMI gali išieškoti tik žmonių ir įmonių nesumokėtus mokesčius.
Naujausi komentarai