Agnės Bilotaitės teigimu, sankcijų Rusijai įgyvendinimas ir virtualiųjų valiutų operatorių bei keityklų veikla Lietuvoje ne visada atitinka pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemones.

„Per šiuos metus FNTT atliko 31 subjekto patikrinimą. Nustatyta, kad bendrovės įgyvendina ne visas pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemones, o kai kurių bendrovių veikloje buvo rimtų prevencijos spragų. Tai sudaro galimybes virtualiąsias valiutas naudoti neteisėtiems veiksmams, pavyzdžiui, sukčiavimui, sankcijų apėjimui, pajamų slėpimui“, – pranešime teigė ministrė.

VRM nurodo, kad šiemet tokių paslaugų tiekėjų registruota net 900, kai 2020 metais – tik aštuoni, o pernai – 167.

„Atsižvelgiant į sparčiai augantį virtualiųjų valiutų paslaugų tiekėjų skaičių FNTT šiai sričiai skirs didesnį dėmesį“, – teigia A. Bilotaitė.

Ministrė sako, kad kitąmet FNTT pagrindinį dėmesį skirs grėsmių ir rizikų vertinimui, tyrimams, prevencijai, kriminalinei žvalgybai, taip neteisėto praturtėjimo užkardymui ir civilinio turto konfiskavimui.