Seimas ketvirtadienį priėmė tai numatantį Valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų, valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2022 metais, įstatymą.

Už balsavo 114 Seimo narių, o susilaikė šeši.

Bazinės algos dydis bus didžiausias nuo 2009 metų, kai jis siekė 183 eurus. 

Daugiau kaip 200 tūkst. biudžetininkų atlyginimai nuo sausio didės vidutiniškai apie 40 eurų (iki mokesčių), arba 16,8–129,2 euro, priklausomai nuo koeficiento.

Beveik 25 tūkst. mažiausiai uždirbančių darbuotojų alga didės daugiau nei 100 eurų. 

Prezidento atlyginimas nuo sausio didėtų 220 eurų, mokytojų, statutinių pareigūnų, Seimo ir Vyriausybės vadovų – 100-105 eurais, Konstitucinio Teismo (KT) pirmininko – 129 eurais, KT teisėjų – 117 eurų, ministrų – 95 eurais, medikų – 90 eurų, Seimo narių – 77,6 euro, didmiesčių merų – 76 eurais, medikų – valstybės tarnautojų su mažiausiu pareiginės algos koeficientu – 20 eurų, o dirbančių pagal darbo sutartis – 16,8 euro.

Seimas taip pat pakėlė mažiausius pareiginės algos koeficientus viešojo sektoriaus darbuotojams, kad padidinimus minimalų atlyginimą kvalifikuotų darbuotojų mažiausi atlyginimai nebūtų mažesni už nekvalifikuotų.

Už Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo pataisas balsavo 121 parlamentaras.

Mažiausiai uždirbančių A, B ir C lygio pareigybių biudžetinio sektoriaus darbuotojų minimalūs pareiginės algos koeficientai nuo kitų metų pradžios augs 0,5 koeficiento. Mažų koeficientų padidinimui biudžete numatyta 27,6 mln. eurų.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, priėmus minėtus pakeitimus beveik 25 tūkst. mažiausiai uždirbančių biudžetinių įstaigų darbuotojų kitąmet gaus per 100 eurų didesnį atlyginimą.