Konservatorė Gintarė Skaistė kitų metų biudžetą vadino „praskolintu“.

„Atrodo, kad valdžia spaudžia gazą, nestabdo, o skolos augimo projekcijos išties jau pramušė bet kokį stogą“, – BNS sakė G. Skaistė.

Kaip rašė BNS, numatoma, kad valdžios sektoriaus deficitas kitąmet sieks 3,8 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) ir viršys ES šalims narėms taikomą Mastrichto kriterijų, siekiantį 3 procentus.

Pasak parlamentarės, nors dalį išlaidų lemia automatiškai indeksuojamos pensijos ir atlyginimai, kitos biudžeto išlaidos priklauso nuo politinių sprendimų, todėl Vyriausybė galėjo jų atsisakyti arba ieškoti papildomų pajamų.

„Bet atrodo, kad šita vieta dėmesio stokojo. Tai tiesiog užsimerki ir leidi pinigus“, – teigė ji.

Liberalų sąjūdžio narys Simonas Gentvilas taip pat kritikavo planuojamą biudžeto deficitą, augančią valstybės skolą ir, jo vertinimu, nepakankamai pagrįstus valdžios išlaidų prioritetus.

„Kas blogiausia, kad valdžia nekalba apie ekonominį augimą, o tik apie pinigų išdalinimą ir tai yra blogas biudžetas. Ant blogų principų ir ant trapių kojų pastatytas“, – BNS sakė S. Gentvilas.

S. Gentvilo teigimu, deficitą buvo galima mažinti atsisakant dalies Vyriausybės siūlomų priemonių, tarp jų – šeimų paramos paketo.

Opozicijos atstovas taip pat kritikavo mažėjantį kelių finansavimą. Pasak S. Gentvilo, dėl augančių kelių infrastruktūros kainų už šias lėšas bus galima atlikti mažiau darbų.

„Infliacija yra 6 procentai kelių infrastruktūrai. Ne tai kad mažiau pinigų, bet dar mažiau ir bus nupirkta, nes atitinkami tos infliacijos pinigai šiaip nuvertėjo per metus“, – teigė jis.

BNS rašė, jog nepaisant 2027 metais įsigaliosiančios sunkiojo transporto elektroninės kelių rinkliavos (e. tollingo), kuri, tikimasi, padidins valstybės įplaukas, keliams kitąmet turėtų būti skirta 66,2 mln. eurų mažiau nei šiemet – 749,3 mln. eurų.

Finansų ministerijos teigimu, bendras finansavimas keliams mažėja, nes baigiantis 2021–2027 metų finansinei perspektyvai mažėja Lietuvai skiriamos ES lėšos. Tačiau, nepaisant bendro lėšų keliams mažėjimo, nacionalinis finansavimas augs 7,6 proc. – 47,1 mln. eurų.

G. Skaistė taip pat teigė, kad didinant valstybės skolą reikėtų daugiau dėmesio skirti gynybos poreikiams. Jos teigimu, Valstybės gynimo taryba yra sutarusi 2026–2030 metais gynybai skirti 5–6 proc. BVP, tačiau kitų metų biudžete numatyta tik 5 proc.

„Jeigu jau mes einame į deficitą, tai bent jau turėtume tuos pinigus skirti gynybai“, – sakė parlamentarė.

S. Gentvilas savo ruožtu pabrėžė, kad svarbu ne tik skirti lėšų gynybai, bet ir užtikrinti, kad jos būtų panaudojamos. Nors jis palaiko 5 proc. BVP siekiantį gynybos finansavimą, parlamentaras teigė, kad dalis lėšų lieka nepanaudota dėl stringančių karinės infrastruktūros projektų ir ilgų derinimo procedūrų.

Kaip rašė BNS, gynybai kitų metų biudžete siūloma skirti daugiau nei 4,8 mlrd. eurų, arba lygiai 5 proc. (BVP). Krašto apsaugos sistemos biudžetas eurais bus keliasdešimt milijonų eurų didesnis nei šiemet, tačiau procentas nuo ekonomikos dydžio bus mažesnis.

Kitų metų valstybės biudžete iš viso numatoma 22,2 mlrd. eurų pajamų ir 27,9 mlrd. eurų išlaidų.

Vyriausybės patvirtintus valstybės ir savivaldybių biudžetų, „Sodros“ bei PSDF biudžetų projektus dabar svarstys Seimas, kuris juos turėtų priimti gruodį.

Ekonomistai: didėjantis biudžeto deficitas ir skola augins įtampą, gali nepavykti surinkti pajamų

Ekonomistai pabrėžia didėjantį biudžeto deficitą, kuris dar labiau didins būsimą įtampą. Be to, anot jų, abejojama, ar Vyriausybei pavyks pasiekti biudžete numatytą pajamų planą, nerimo kelia ir didėjanti valstybės skola.

„Matome, kad turėsime dar vienus dosnios fiskalinės ekspansijos metus, nes vertinant be Europos Sąjungos struktūrinės paramos įtakos, tai tiek valstybės biudžeto, tiek viešųjų fondų išlaidų augimo tempas kitąmet lenks nominalaus bendrojo vidaus produkto augimo tempą“, – BNS penktadienį sakė „Artea“ banko ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.

Be to, ji pastebėjo, kad kitąmet Europos Sąjungos struktūrinė parama mažės, dėl to neliks ir palankaus lyginamosios bazės efekto, koks stebėtas šiais metais.

„Ir tai nėra dėkinga aplinkybė turint omenyje, kad ir kitų vienkartinių užnugario vėjų, kuriuos stebėjome šiemet, bus mažiau“, – sakė ekonomistė.

SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas mano, jog fiskalinė politika 2027-aisiais ir vėl skatins ekonomiką skolintais pinigais, tačiau didėjantis biudžeto deficitas ir visuomenės pratinimas prie jo tik dar labiau didins būsimą įtampą, kai ateityje kažkuriuo metu reikės pradėti mažinti deficitą ir tuo pačiu stabdyti ekonomikos plėtrą.

„Kitų metų biudžeto vertinant pinigų principu deficitas labiausiai didėja dėl augančių socialinių išmokų ir valstybės sektoriaus darbuotojų atlyginimų. Tai stipriai susiję su pensijų, kitų išmokų ar algų indeksavimu. Tai priminimas visiems, ką daro indeksavimas – jis atima iš politikų galią priimti kitokius sprendimus, tik klausimas, ar būtų valios lėtinti išlaidų didinimą, jeigu to indeksavimo nebūtų“, – SEB banko komentare sakė T. Povilauskas.

Anot jo, ši valdžia kai kurias išlaidas didino netgi daugiau negu nustato indeksavimas ir tai siunčia ženklą visuomenei, kad nėra nuoširdaus siekio didinti išlaidas tik tiek, kiek reikia.

„Ypač tai matoma skiriant 150 mln. eurų vadinamajam šeimos paketui, kurio reikalingumas esant tokiam biudžeto deficitui yra labai abejotinas. Taip pat nematome ir akcento didinant efektyvumą valdžios administravimo sektoriuje ir taip mažinant tam išlaidas. Kita vertus, verslui, dirbančiam su vidaus rinka, tokios augančios socialinės išlaidos yra teigiamas signalas dėl kitų metų mažesnių pajamų gavėjų vartojimo“, – aiškino ekonomistas.

I. Genytės-Pikčienės teigimu, kyla nerimo, ar pavyks pasiekti biudžete numatytą pajamų planą, nes šiais metais ekonomiką augino antros pensijų pakopos reformos poveikis vartojimui, bet kitąmet tokį rezultatą pasiekti bus sudėtingiau: „Matome, kad tam rizikų ateinančiais metais tik daugės.“

T. Povilauskas komentuodamas biudžeto pajamų planą, pabrėžia, jog 11 proc. augsiančių pajamų iš akcizų prognozė atrodo labai ambicingai.

„Taip pat PVM didėjimas maždaug 7,2 proc. atrodo didokas vertinant, kai nemaža to padidėjimo įtaka prognozuojama iš papildomų 158 mln. eurų tiesiog dėl geresnio šio mokesčio administravimo. Kitąmet namų ūkių vartojimo išlaidų augimas bus kur kas mažesnis negu šiemet dėl išnyksiančios vartojimo iš atsiimtų iš antros pakopos pensijų fondų pinigų įtakos. Be to, planuojamą 2,1 mlrd. eurų pelno mokesčio surinkimą irgi reiktų vertinti atsargiai, turint omenyje plano neįvykdymą šiemet“, – aiškina SEB analitikas.

Komentuodama į „pakankamai reikšmingą“ kitų metų biudžeto deficitą, kuris nebeatitinka ES nustatytų Mastrichto kriterijų, ekonomistė mano, kad Europos Komisija galėtų pradėti pažeidimo procedūrą, tačiau, kita vertus, Lietuva ne vienintelė daro tokį nusižengimą.

„Bet šiuo atveju mums nereikėtų taip užsiliūliuoti šitu bendru kontekstu ir vis tik siekti savo fiskalinės drausmės tikslų, kuriuos mes turėjome iki šiol ir suvokiant, kad ta gerovė, kurią bandome sukurti į skolą, ji programuoja labai rimtas problemas ateity ir natūralu, kad didžiausia problema yra ta, kad skola, sukaupta praeityje, pradeda stipriai riboti ir tiesiog netgi išstumti ateities galimybes, nes skolos aptarnavimo sąnaudos didėja“, – BNS sakė „Artea“ ekonomistė.

„Nereikia nepastebėti, kad kitąmet palūkanoms sumokėsime 370 mln. eurų daugiau negu šiemet. Vien tai padidins valstybės biudžeto išlaidas 0,3 proc. BVP. Tai susiję ne tik su didesnėmis palūkanomis, kurias reikia mokėti skolinantis, bet ir su labai sparčiai augsiančia skola. Ji taip pat planuojama kiek didesnė negu anksčiau – per metus skola didės dar 6,5 mlrd. eurų (šiemet – 6,8 mlrd. eurų) ir kitų metų pabaigoje sieks 48,2 proc. BVP“, – aiškino SEB ekonomistas T. Povilauskas.

Anot jo, per keletą metų nuo 2 iki 5 proc. BVP padidėjusias išlaidas gynybai Vyriausybė finansuoja daugiausiai skolintais pinigais, kitų išlaidų mažinti nenori, o dar jas ir didina, todėl kitokio scenarijaus kaip didėjančios skolos nereikia tikėtis. Be to, Finansų ministerija nebeslepia rizikos, kad valdžios sektoriaus skola vidutinio laikotarpio pabaigoje priartės prie 60 proc. BVP.

„Tokiomis aplinkybėmis reikia labai stipriai pasverti papildomus išlaidų planus. Kaip žinia, tai yra pirmas biudžeto projekto variantas, dar laukia, matyt, pakankamai nemažai diskusijų ir pageidavimų Seime. Natūralu, kad tą reiks labai atidžiai valdyti ir stengtis, kad dar labiau tas biudžeto deficitas neišsipūstų“, – pridūrė I. Genytė-Pikčienė.

I. Genytė-Pikčienė pabrėžė, kad krašto apsauga, gynyba ir saugumas išlieka prioriteto viršūnėje, nuo kurio negalima nusigręžti: „Tai labai svarbu daugeliui sričių, ekonomikos klestėjimui, užsienio investuotojų pritraukimui bei vietos verslų stabilumui, tai yra be galo svarbi aplinkybė.“

Biudžetas – socialiai orientuotas

„Tampa tradicija, kad biudžetas yra dosnus ir socialiai orientuotas, planuojamas mažiausių visuomenės sluoksnių pajamų augimas. Išties išlaikomas dviženklis augimo tempas kalbant apie vidutinę senatvės pensiją. Ir turint būtinąjį stažą pensija augs net 11 procentų, tai taip pat viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimai išties sparčiai, 7,5 procento didės mokytojų, statutinių pareigūnų ir kultūros darbuotojų, beveik 6 procentais – teisėjų padėjėjų ir taip toliau“, – BNS kalbėjo I. Genytė-Pikčienė.

Pasak jos, tai programuoja tolesnį spartų atlyginimų, įskaitant minimalią algą, augimą taip valdžiai bandant sušvelninti „importuojamų infliacinių aplinkybių“ poveikį – degalų kainų šuolį, brangesnį šildymo sezoną.

„Matyt, biudžeto plane ir bandoma tuo pajamų augimu išties atliepti šitą sudėtingą sąnaudų situaciją, nes Lietuva išsiskiria iš kaimyninių šalių – tiek Latvijos, tiek Lenkijos – nessiimdama agresyvesnių horizontalių kovos su energijos kainomis priemonių. Su degalų kainomis, kitų kažkokių tokių specifinių horizontalių antiinfliacinių skydų mes nediegiame, tai bandome didinti pajamas ir taip atliepti infliacijos poveikį gyventojų perkamajai galiai“, – aiškino analitikė.

Ekonomistas Romas Lazutka sukritikavo šeimos paketo priemones, kurioms kitąmet planuojama skirti 150 mln. eurų: „Jis yra orientuotas ne į skurdžiausius žmones, o tai yra vadinamos universalios priemonės“.

Jis mano, kad didžioji dalis valstybės išlaidų yra užprogramuotos.

„Didžioji dalis biudžeto deficiito yra užprogramuota tiesiog įstatymų, kiekvienais metais yra įsipareigojimai – socialinės išlaidos, švietimo – tarkime, mokytojų algų nesumažins, o dar yra kolektyvinės sutartys viešojo sektoriaus“, – BNS sakė R. Lazutka.

Jis pabrėžė, kad norint mažinti deficitą veikiausiai reiktų mažinti socialines išlaidas, o tai būtų nepopuliaru ir tam nebūtų pritarta.

R. Lazutka pastebi, kad „Sodros“ biudžetas kasmet yra perteklinis, tuo metu valstybės skola auga.

„Yra problema tokia didžiulė struktūrinė – „Sodroj“ kiekvienais metais yra biudžeto perteklius ir iš jo tada kaupiasi „Sodros“ rezervas. Viskas būtų gerai, jeigu nebūtų antros pusės, kur valstybės biudžetas yra labai smarkiai deficitinis“, – kalbėjo jis.

„Sodroj“ kaupiasi rezervas ir yra investuojama ten, bet grąža yra labai menka, o valstybė centriniam biudžetui skolinasi už didesnes palūkanas, negu kad duoda (grąžą – BNS) rezervuoti pinigai“, – BNS aiškino ekonomistas.

Finansų ministras opozicijos kritika nesistebi, koalicijos partnerių priekaištus sieja su rinkimais

Vyriausybės penktadienį patvirtintą kitų metų valstybės biudžeto projektą sukritikavus tiek opozicijai, tiek koalicijos partneriams, finansų ministras Taurimas Valys pareiškė, jog tikėtis oponuojančių politikų palaikymo būtų kvaila. Dalies valdančiųjų pastabas jis sieja su artėjančiu rinkiminiu ciklu.

„Iš opozicijos sulaukti pagyrų – tikrai tokio rodiklio neturėjau, apie tai nesvajojau. Iš mano pusės būtų kvaila tikėtis tokio rezultato. Jų darbas parodyti, kad mes neįgalūs“, – žurnalistams penktadienį sakė T. Valys.

„Koalicijos partneriai – atskiras žanras. Turėjome įvairių koalicijos partnerių prieš tai. Matyt, ateinantys rinkimai, galbūt reitingai įpareigoja juos kažkaip reaguoti į tam tikrus dalykus. Čia jau kiek geriausiai pakomentuotų“, – kalbėjo jis.

Kaip rašė BNS, Vyriausybė penktadienį patvirtino kitų metų valstybės biudžeto projektą. 2027-ųjų viešųjų finansų planas su 3 proc. Mastrichto kriterijų viršijančiu 3,8 proc. valdžios sektoriaus deficitu bus teikiamas Seimui.

Opozicija projektą pavadino „praskolintu“ bei sako, kad valdžia, užuot kaupusi finansinį rezervą ateičiai, toliau didina išlaidas, todėl ateityje gali likti mažiau galimybių reaguoti į ekonominius sunkumus.

Tuo metu koalicijos nariai – socialdemokratas Algirdas Sysas ir demokratas Algirdas Butkevičius – irgi kritikavo projektą: pirmasis teigė, kad biudžetas „atrodo nekaip“, o antrasis – kad jame matomas viešųjų finansų valdymas yra „tragiškas“.

T. Valys savo ruožtu tikino nenorintis reaguoti į kritiką, kadangi ji „dažniausiai apsiriboja tiesiog forma be jokio turinio“.

„Kai nuolat girdim tą patį pasiūlymą būtinai mažinti akcizą laikinai ir po 10–20 kartų pakartojom, jog tai neapsimoka, kad didelė našta biudžetui, toliau kartojamas tas dalykas“, – teigė ministras.

Jis taip pat priminė sulaukęs nepelnytos kritikos dėl kompetencijos stygiaus dar jo darbo pradžioje.

„Kuomet dar net nebuvau prisistatęs, jie (opozicija – BNS) net nebuvo atsidarę mano socialinių tinklų profilio, kur viskas detaliai surašyta, ką aš gyvenime daręs. Ignoruoti mano įdirbį 20-ies metų finansų sektoriuje tiesiog yra neįmanoma ir meluoti, kad aš neturiu patirties“, – sakė T. Valys.

Biudžeto projektą T. Valys vadino „labai ambicingu“, įgyvendinančiu Vyriausybės programą. Kalbėdamas apie numatomą 3,8 proc. deficitą ministras taip pat pabrėžė, kad Mastrichto kriterijų dar labiau nei Lietuva viršija daug kitų ES šalių, pavyzdžiui, Estija, Latvija, Lenkija.

Kaip rašė BNS, T. Valys anksčiau viešos kritikos yra sulaukęs iš opozicinių partijų dėl nesirodymo jų frakcijose.

Nepasitenkinimą reiškė ir koalicijos partneriai demokratai, kurių pirmininkas Virginijus Sinkevičius aiškino iš T. Valio pasigedęs išsamesnio kitų metų valstybės biudžeto projekto pristatymo.

Tuo metu trečiadienį žurnalistų paprašytas sureaguoti į kito „Vardan Lietuvos“ nario A. Butkevičiaus abejones ministro kompetencija, T. Valys atsakė tik fraze „šaudė tu šaudė“. Tai – viešumoje išplitęs 2014 metais A. Butkevičiaus angliškai pasakytos kalbos fragmentas „shoulder to shoulder“ (liet. „petys į petį“), skirtas pašiepti buvusio premjero anglų kalbos žinias.