Žmonės linkę rizikuoti, ypač finansų srityje. Čia nuo seno žinoma, kad kuo didesnė rizika, tuo ir atlygis gali būti didesnis. Tačiau nepamatuota rizika dažnai gali virsti milžiniškais nuostoliais.

Ekonomisto laboratorija

Kas atsitinka, kai pradedama nekreipti dėmesio į investicijų riziką ir pradedama gyventi nepamatuotais lūkesčiais, galėjome įsitikinti jau ne kartą. Tačiau rinkos pamokos kartojasi, o žmonės, atrodo, nepasimoko.

Nieko keista, sako JAV Chapmano universiteto Ekonomikos mokslų institute dirbantis Rimvydas Baltaduonis, mat finansų rinkose vis pasikartojantys vadinamieji burbulai yra natūralus jų reiškinys. "Galvojama, kad finansiniai burbulai sprogsta kartą per dešimt metų ar net kartą per šimtmetį. Iš tiesų tuos burbulus galima suformuoti labai paprastai, ir jie yra finansų rinkos kasdienybė", – kalbėjo mokslininkas.

Daugybę finansinių burbulų yra sukūręs pats R.Baltaduonis. Tiesa, tai daroma laboratorijos sąlygomis – atliekant ekonominius eksperimentus, į pagalbą pasitelkiami matematiniai modeliai, kompiuteriai ir uždirbti trokštantys dalyviai. Ši JAV ekonomistoVernono Smitho dar prieš 50 metų sugalvota ekonominių eksperimentų idėja pastaraisiais metais vis labiau populiarėja. "Ekonominių eksperimentų yra labai įvairių, juos galima taikyti ir kituose socialiniuose moksluose, kurie tiria žmonių elgsenos modelius, kaip jie vykdo mainus ar kaip sąveikauja vieni su kitais", – apie naują idėją ekonomikos moksluose pasakojo R.Baltaduonis.

Beje, svarbi ekonominių bandymų dalis yra piniginis atlygis dalyviams už jų rezultatus. Finansinis veiksnys juos skatina elgtis rizikingiau ir priimti sprendimus kaip ir realiame gyvenime, kuriame jie gali būti už juos apdovanoti arba nubausti.

Sprogę burbulai pamoko

Tuo, kaip nesunkiai galima išpūsti nemažą burbulą spekuliuojant akcijomis, galėjo įsitikinti ISM Vadybos ir ekonomikos universitete organizuoto seminaro dalyviai. R.Baltaduonis su savo kolegomis rengė eksperimentą, parodžiusį, kaip veikia finansų rinkos. Per jį dalyviai galėjo pirkti ir parduoti vertybinius popierius, kaip ir įprastoje rinkoje, ir sukūrė gana nemažą finansinį burbulą, kuris galop sprogo ir padarė daug nuostolių.

"Kiek esu organizavęs tokių eksperimentų įvairiose šalyse, nemačiau nė karto, kad žmonės nesukurtų burbulo. Net ir žinodami, kaip veikia finansų rinkos ir kaip jose išpučiamos akcijų kainos, žmonės sugeba sukurti nemažus burbulus, kurie vėliau visada susprogsta, ir dėl to kai kas neuždirba tiek pinigų, kiek būtų galėjęs. Laimi dažniausiai tie, kurie nepasiduoda vadinamajam bandos jausmui", – eksperimento rezultatus apibendrino R.Baltaduonis.

Mokslininkas pridūrė, kad žmonės linkę mokytis ir kuo daugiau jie dalyvauja eksperimentuose, tuo rinkos burbulas būna mažesnis, dažniau prekiaujama kainomis, panašiomis į tikrąją akcijų vertę. "Iš tiesų tai praveria akis nemažai žmonių, kaip susiformuoja finansų burbulai ir ką galima padaryti, kad jie būtų mažesni", – sakė mokslininkas.

Vilioja uždarbis

Dalyvauti tokiame rinkos lošime skatina galimybė daug uždirbti. R.Baltaduonio manymu, visi žmonės šiek tiek azartiški ir linkę mažiau ar daugiau įsitraukti į panašius žaidimus. "Prekiaudami tarpusavyje žmonės pradeda prekiauti tomis kainomis, kurios tam tikram laikui nutolsta nuo pamatinės vertės. Bet rinka visada koreguojasi ir grįžta prie pamatinės vertės. Burbulas subliūkšta. Po kurio laiko dalyviai tai pamiršta ir pradeda pūsti burbulą iš naujo", – pastabomis dalijosi jis.

Atlikdami eksperimentus mokslininkai yra tyrę ir tai, kaip rinką paveikia itin didelis pinigų kiekis. Pasirodo, jei nuo pat pradžių eksperimentų dalyviai gali disponuoti gerokai didesnėmis atsargomis, jie sukuria kur kas didesnį finansų sistemos burbulą. Manoma, kad panašūs dėsniai galioja ir realioms finansų rinkoms, kuriose dėl pastarąjį dešimtmetį JAV vyravusių mažų palūkanų normų grynųjų pinigų kiekis buvo smarkiai padidintas ir tai galėjo paskatinti susiformuoti didesnius finansinius burbulus.

Kaip teigia patys mokslininkai, numatyti burbulų sprogimą net ir laboratorijoje itin sudėtinga. Net ir turėdami visus duomenis apie rinką, jie dažnai suklysta prognozuodami finansinio burbulo sprogimą. Vienintelis rodiklis – prasidedanti masinė panika, kai norinčių parduoti vertybinius popierius yra gerokai daugiau nei norinčių įsigyti. Realiose finansų rinkose viskas kur kas sudėtingiau – dažniausiai niekas neturi visos informacijos apie rinką, todėl daug lemia gandai ir įvairios nuomonės.

Daugiau proto, mažiau rizikos

Kai praėjusiais metais per JAV praūžė finansų krizė, privertusi bankrutuoti ne vieną investicijų banką, pasigirdo nuomonių dėl valstybės kišimosi ir griežtesnio rinkų reguliavimo. Atlikęs daugybę eksperimentų, R.Baltaduonis neabejoja, kad geriausia rinkos reguliacija yra savireguliacija.

"Finansiniai burbulai yra rinkos kasdienybė, jie sukuriami kiekvieną savaitę, vieną kartą didesni, kitą kartą mažesni, taip rinka pati save koreguoja. Kaip matome iš eksperimentų, kuo dažniau dalyvius įleidžiame į rinką, tuo mažesnius jie sukuria burbulus. Tas pats vyksta realiame gyvenime, kai žmonės pamiršta, kad burbulas buvo, jie pradeda vėl jį kurti", – sakė mokslininkas.

Jeigu žmonės galėtų dar kartą išgyventi dabartinę krizę, R.Baltaduonio manymu, prieš tai jie veikiausiai priimtų gerokai atsakingesnius sprendimus dėl savo finansinių reikalų. Tiesa, ne tik asmenys, bet ir finansų institucijos.

"Prieš mėnesį kalbėjausi su nedidelio Kanzaso valstijoje veikiančio banko prezidentu. Prieš kelerius metus JAV buvo įprasta pirkti namą ir iš banko gauti paskolą, kuri padengdavo 120 proc. jo vertės. Labai daug bankų taip darė, nes tikėjosi, kad praėjus dvejiems metams, nekilnojamojo turto vertė pakils. Jie neturėjo sunkumų, kol burbulas pūtėsi. Visos blogybės pasirodė tuomet, kai jis ėmė bliūkšti. Minėtasis bankininkas atsisakė išduoti tokias paskolas. Kolegos juokėsi iš jo, kodėl jis nenori teikti tokių paskolų ir pasiimti greitų pinigų. Tačiau būtent dėl to dabar jam nereikia prašyti vyriausybės pagalbos", – pavyzdį pateikė R.Baltaduonis.

Mokslininko manymu, viskas yra žmonių rankose, kurie gali rinktis – dalyvauti pučiant finansinius burbulus ar likti nuošalyje ir stebėti juos iš šono. Vengiant didelės rizikos, išlikti konservatyviam visada gerai.

Garsiausi burbulai

Tulpių manija. Pirmoje XVII a. pusėje itin suklestėjo gėlių verslas, o spekuliacijos buvo pasiekusios tokį lygį, kad už naujų rūšių ar itin retą tulpės svogūnėlį buvo siūloma net žemės. Manyta, kad tulpės yra labai retos gėlės. Daugelis šių gėlių svogūnėlių vos per kelis mėnesius pabrango tiek, kad jų kaina prilygo 10–20 to meto dailidės metinių atlyginimų. Atsirado net išvestinių ateities sandorių, per kuriuos buvo parduodamas būsimas tulpių svogūnėlių derlius. Paaiškėjus, kad tulpių svogūnėliai nėra jau tokia reta prekė, jų kaina per kelias savaites krito dešimtis kartų ir lėmė daugelio investuotojų į gėles bankrotą.

Didysis nuosmukis. Didžiosios depresijos JAV pradžią žymėjo 1929 m. pabaigoje įvykęs akcijų rinkos nuopolis. Prieš tai aštuonerius metus JAV akcijų rinka augo maždaug 30 proc. kasmet. Atsirado tikinčių, kad JAV įžengė į nuolatinį augimo laikotarpį, o bendrovių akcijų vertė ateityje tik kils, todėl buvo populiaru įsigyti akcijų už skolintus pinigus, kurie gerokai padidino rinkos likvidumą. Vis dėlto investuotojai smarkiai apsiriko: vos per vieną dieną biržos indeksas krito 10 proc., o rinkos kapitalizacija sumažėjo 14 mlrd. JAV dolerių. Per ateinančius metus akcijų rinka sumenko apie 90 proc., o atsigauti po nuosmukio akcijų rinkoms prireikė 25 metų.

Interneto bumas. Devinto dešimtmečio pradžioje prasidėjusi informacinių technologijų revoliucija kulminaciją pasiekė tūkstantmečių sandūroje. Steigėsi daug naujų telekomunikacijų, interneto ir programinės įrangos bendrovių, siūliusių inovatyvius verslo modelius ir plėtros galimybes virtualioje erdvėje. Šios verslo sritys vadintos naujosios ekonomikos vėliavininkais, jos sulaukė didelio susidomėjimo ir, žinoma, pritraukė daug rizikos kapitalo. Greitai ėmė aiškėti, kad inovatyvūs veiklos modeliai visiškai neduoda pelno. Dar daugiau – norėdamos išlikti patrauklios bendrovės klastojo finansinius rezultatus. Investuotojai pradėjo masiškai trauktis ir apie 80 proc. nusmukdė akcijų biržą, o JAV įstūmė į palyginti nedidelę recesiją.

Auksiniai pirštai

Investavimo arba spekuliacijų akcijų rinkoje sėkmė turėtų priklausyti nuo gabumų ir patirties, ar ne? Ne visai. Pasirodo, sėkmingai investuojantį žmogų gali išduoti jo pirštai. Johno Coateso iš Kembridžo universiteto atliktas tyrimas parodė, kad daugiausia pinigų uždirba tie investuotojai, kurių bevardis dešinės rankos pirštas ilgesnis už rodomąjį pirštą. Pasirodo, ilgesnis ketvirtasis pirštas išsivysto dar per nėštumą, kai vaisius paveikiamas didesnio hormono tostesterono kiekio. Buvo tirta 44 investuotojų veikla per 20 mėnesių, kurie vykdė didesnius negu 1 mlrd. JAV dolerių sandorius. Net ir atmetus patirtį, investuotojai, kurių ilgesni bevardžiai pirštai, vidutiniškai uždirbo gerokai daugiau už tuos, kurių pirštai buvo daugmaž vienodo ilgio.