Kaip parodė Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) atlikta analizė, brangiausiai vieną moksleivį ugdyti atsiėjo Vilniaus rajono savivaldybėje, pigiausiai - Alytaus mieste.

Anot LLRI prezidento Žilvino Šilėno, tokie skirtumai rodo, kad mokyklų tinklas yra valdomas neefektyviai.

„Priklausomai nuo gyvenamosios vietos, lėšos skiriamos vieno moksleivio švietimui skiriasi kone dvigubai. Išeina, kad vieni moksleiviai privilegijuojami, o kiti - skriaudžiami ” - sakė Ž. Šilėnas.

24,7 mln. eurų - mažiausiai tiek per metus būtų galima sutaupyti efektyviau naudojant mokyklų infrastruktūrą, atskleidė Lietuvos laisvosios rinkos instituto analizė.

LLRI analitikas Martynas Tininis atkreipia dėmesį, kad situacija yra sudėtingesnė nei dažnai pateikiama priešprieša tarp kaimo ir miesto mokyklų.

„Taip, skirtumai yra ir jie dideli. Bet ne tik tarp didelių ar mažų mokyklų. Dar daugiau - kai kurios kaimiškos savivaldybės mokyklų tinklą valdo ne ką prasčiau nei didmiesčiai. Pavyzdžiui, Kazlų Rūdos savivaldybėje vienam mokiniui tenka 11,41 kvadratinio metrų ploto, panašiai kaip ir Kauno mieste - 10,96 kvadratinio metro ploto“, - atkreipė dėmesį Lietuvos laisvosios rinkos instituto analitikas.

Vidutinės išlaidos mokyklų infrastruktūrai tarp savivaldybių skiriasi du kartus ar net daugiau.

„Tai leidžia manyti, kad kai kurios savivaldybės neskuba pritaikyti infrastruktūros prie pasikeitusios situacijos. Tačiau už tokias pustuštes mokyklas sumoka mokesčių mokėtojai,” - priminė Ž. Šilėnas.

LLRI skaičiavimais, jei 7,5 tūkstančio mokinių turinti Vilniaus rajono savivaldybė mokyklų aplinkai išlaikyti išleistų tiek, kiek panašų skaičių mokinių (9 tūkstančius) turinti Kauno rajono savivaldybė, per metus sutaupytų 4,5 mln. eurų. Radviliškio rajonas, kur mokosi apie 4,2 tūkst. mokinių, optimizavęs mokyklų tinklą taip, kaip Plungės rajonas, sutaupytų 1,1 mln. eurų. Jurbarko rajono savivaldybė sutaupytų 1,1 mln. eurų ir t.t. Taip šalies mastu būtų galima rasti mažiausiai 24 milijonus eurų.

Lyginant ne savivaldybių mokyklų tinklus, o individualias mokyklas, skirtumai dar ryškesni. Daugumoje mokyklų vienam mokiniui tenka 10-15 kvadratinio metro bendro ploto, tačiau yra mokymo įstaigų, kuriose vienam moksleiviui tenkantis plotas yra didesnis už vidutinį lietuvio būstą.

„Net 49 šalies mokyklose vienam mokiniui teko daugiau kaip 50 kvadratinių metrų. Yra mokyklų, kuriose yra daug ploto ir mažai vaikų, ir tai akivaizdu lyginant tiek bendrą mokyklos plotą, tiek klasių plotą,” - sako M. Tininis.

2017 metais bendrajam ugdymui, skaičiuojant mokinio krepšelio ir aplinkos išlaikymo lėšas, skirta 814,4 mln. eurų. Tai 7 proc. daugiau nei 2016 metais.

Valstybės kontrolė atkreipė dėmesį, kad 2006-2016 metais valstybės lėšų mokymui panaudota 53 proc. daugiau (nuo 377 iki 577 mln. eurų), tačiau mokinių pasiekimai negerėjo.

LLRI analizė rodo, jog 2017 metais, kaip ir 2015 metais, nebuvo statistiškai reikšmingo ryšio tarp švietimo finansavimo ir valstybinių brandos egzaminų rezultatyvumo.

„Pinigų mokytojų atlyginimams ir švietimo kokybei didinti reikia ieškoti ir efektyviau valdant mokyklų tinklą. Jei dalis mokyklų ir toliau bus pustuštės, nepadės nei papildomos biudžeto lėšos švietimui, nei klasės krepšelis, nei etatinis pedagogų apmokėjimas”, - pastebi Ž. Šilėnas.

ELTA primena, kad analizę „Daug kvadratų, mažai vaikų. Bendrojo lavinimo infrastruktūros naudojimas ir finansavimas 2017 m.“ atlikęs Lietuvos laisvosios rinkos institutas yra privati, pelno nesiekianti, nepolitinė organizacija, įsteigta 1990 metais.