Todėl Seime ir Vyriausybėje svarstoma, kaip paspartinti vadinamosios mažosios namų renovacijos įteisinimą.

Kai kurie Seimo nariai įsitikinę, kad padėtis pasikeis tik tuomet, kai bus iš esmės renovuoti daugiabučiai. 

Energetikos viceministras Vidmantas Macevičius šią savaitę vykusiame Energetikos ir darnios plėtros komisijos posėdyje dėl energetinio skurdo pripažino, kad „žmonės negali patys reguliuotis šilumos“.  

„Gilesni socialiniai tyrimai rodo, kad ne šilumos kaina svarbiausias veiksnys, (...) o pagrindinis skundas žmonių yra negalėjimas kontroliuoti ir reguliuoti šildymo pagal savo poreikius ir galimybes ir priklausymas nuo kažko“, – komisijos posėdyje sakė Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos vadovas Valdas Lukoševičius.

Pasak jo, miestuose, kur vyrauja centralizuotas šilumos tiekimas, juntama daugiau nepasitenkinimo.

Svarbiausi yra šilumos atidavimo ir reguliavimo įrenginiai, jų renovavimas duotų didelį efektą ir žmonės patys reguliuotų šilumą, kaip norėtų.

Komisijos pirmininko „valstiečio“ Virgilijaus Poderio teigimu, vien šilumos punktų atnaujinimui priešinasi Aplinkos ministerija, teigianti, kad tai leistų sutaupyti mažiau šilumos negu viso namo atnaujinimas.

„Seniai siūlome Aplinkos ministerijai remti inžinerinę renovaciją, kaip yra finansiškai paskatinama „kailinių“ renovacija. Kad būtų sutvarkomas namuose centrinis vamzdis, šilumos punktas pertvarkomas taip, kad būtų galima gyventojams patiems reguliuotis šilumą“, – BNS teigė V. Poderys.

Pasak jo, jeigu gyventojai galėtų tikėtis tokios pat paramos šilumos punktams, kaip ir viso namo atnaujinimui, jie sutiktų investuoti patys ir vėliau už šildymą mokėtų mažiau.    

„Apsimoka inžinerinė renovacija, ji 10 kartų pigesnė negu kompleksinė“, – tikino parlamentaras.

Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika BNS teigė, kad vietų, kur labiausiai prarandama šiluma, renovacijos rėmimas būtų efektyviausias.

„Svarbiausi yra šilumos atidavimo ir reguliavimo įrenginiai, jų renovavimas duotų didelį efektą ir žmonės patys reguliuotų šilumą, kaip norėtų“, – sakė jis.

Pasak jo, mažosios renovacijos pataisos Seime jau skinasi kelią – komitetas, atmetęs Vyriausybės neigiamą išvadą, joms yra pritaręs. K. Mažeika mano, kad reikia skubinti jų priėmimą.

Statistikos departamento duomenimis, užpernai beveik 8 proc. gyventojų negalėjo laiku susimokėti komunalinių mokesčių, o net 30 proc. teigė neišgalintys būsto šildyti pakankamai.

Lietuvoje yra apie 14 tūkst. nerenovuotų daugiabučių.