Dėl to sutarta pirmadienį už energetiką atsakingų Europos Sąjungos ministrų susitikime Briuselyje, BNS pranešė Lietuvos energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.

„Sutarta, kad toliau kiekvienas tarpinis žingsnis bus kontroliuojamas ir koordinuojamas, nes kito pasirinkimo nebeturime: turime sutarti tiek techniniu, tiek politiniu lygiu iki kitų metų birželio (...). Pagrindinė žinia, ir tikrai jaučiu, kad kitais metais priimsime galutinius sprendimus. Labai svarbu bus tai, kad galėsime pradėti ENTSO-E (Europos elektros perdavimo sistemų operatorių asociacija – BNS) procedūrą“, – BNS sakė Ž. Vaičiūnas.

Pasak jo, Briuselyje pasiektas svarbus sutarimas, kad šiuo metu atliekamos dvi sinchronizavimo studijos bus galutinės.

„Iki šiol dirbome nuo studijos iki studijos – tokiu principu. Tai šiandienos susitikime aiškiai parašyta, kad šitos dvi studijos bus paskutinės – būtent dinaminė ir dažnio studija. Tai yra šio susitikimo nemažas pasiekimas, kad jau sutarta dėl tų studijų turinio ir visos valstybės žino, kas tose studijose bus – tai yra informacija bus pakankama, kad mes priimtume sprendimą“, – kalbėjo energetikos ministras.

Jo teigimu, tarpiniai studijų rezultatai Europos Vadovų Tarybai galbūt bus pateikti jau kovo mėnesį.

Ministrų susitikime ir EK pirmadienį patvirtintas išsamus veiksmų planas – jis numato konkrečius veiksmus ir darbų tvarkaraštį iki 2018 metų birželio mėnesio, įskaitant abejų studijų – dinaminės analizės ir sistemos dažnio stabilumo – rengimą.

Pasak EK pranešimo, susitikime sutarta, kokių priemonių imtis, kad iki 2018 metų gegužės pabaigos būtų rastas geriausias būdas sinchronizuoti tinklus. Jame pabrėžta, kad Estijos, Latvijos, Lietuvos bei Lenkijos perdavimo sistemų operatoriai ir ENTSO-E paskutinius techninius tyrimus turi baigti iki gegužės 31 dienos, todėl pažanga bus nuolat stebima.

Susitikime dalyvavo už energetikos sąjungą atsakingas Europos Komisijos (EK) pirmininko pavaduotojas Marošas Šefčovičius ir už klimato politiką bei energetiką atsakingas eurokomisaras Miguelis Ariasas Canete (Migelis Arijas Kanjetė).

Abu jie bei 4 šalių energetikos ministrai patvirtino savo ryžtą remti sinchronizavimo projektą – jis yra viena iš esminių prielaidų sukurti energetikos sąjungą – vieną iš Europos Komisijos prioritetų.

M. Šefčovičius prieš susitikimą pirmadienį teigė, kad Baltijos šalių ir žemyninės ES dalies tinklų sinchronizavimas yra vienas svarbiausių Bendrijos energetikos sektoriaus projektų. M. A. Canete teigė, kad sinchronizavimas taps tikrojo Europos solidarumo simboliu.

Anksčiau buvo tikimasi, kad susitarimas bus pasirašytas šiemet, bet 3 Baltijos šalims nepavyko pasiekti kompromiso dėl projektui būtinų jungčių. Latviai ir estai savo atsargumą motyvavo abejonėmis, ar viena jungtis į Lenkiją „LitPol Link“ užtikrins pakankamą saugumą.

Studiją, kuri įvertins konkrečius techninius sprendimus, tikimasi baigti kitų metų kovą. Ji turėtų išspręsti ginčus dėl linijų per Lenkiją skaičiaus ir padėti gauti prisijungimo sąlygas iš ENTSO-E.Bus vertinami trys scenarijai – viena arba dvi „LitPol Link“ jungtys ir dabartinė jungtis kartu su nuolatinės srovės (DC) jūriniu kabeliu tarp Lenkijos iki Lietuvos.

Politinį sutarimą svarbu gauti iki kitų metų birželio, kad būtų spėta pasiruošti 2019 metų CEF fondo šaukimui dėl ES finansinės paramos, be to, 2019 metais baigiasi EK kadencija.

Baltijos šalys siekia iki 2025 metų savo tinklus atjungti nuo posovietinės energetinės sistemos ir sinchronizuoti su Europos elektros energetikos sistema. Taip tikimasi sumažinti priklausomybę nuo Rusijoje esančios infrastruktūros.

Elektros sistemas su Vakarais jungs per Lenkiją

Lietuvos, Latvijos ir Estijos premjerai pirmadienį paskelbė, kad Baltijos šalių elektros tinklus su Vakarais sinchronizuos per Lenkiją. Taline pasirašyta deklaracija rodo, kad po ilgus metus trukusių ginčų trys Baltijos šalys ima artėti prie galutinio sutarimo.

„Ministrai pirmininkai atkreipė dėmesį, kad Jungtinis tyrimų centras sinchronizaciją su kontinentiniais Europos tinklais per Lenkiją parinko kaip tinkamiausią sinchronizacijos būdą dėl kaštų efektyvumo“, – rašoma bendroje deklaracijoje.

Premjerai nurodė, kad studijos dėl techninių sąlygų turėtų būti baigtos iki pavasario, o politinis sprendimas būtų priimtas iki 2018 metų vasaros.

Lietuvos, Latvijos ir Estijos elektros tinklai dar veikia vienoje sistemoje su Rusija ir Baltarusija, tad sistemos išlieka priklausomos nuo dispečerinės Maskvoje bei Rusijos elektros tinklo.

Baltijos šalys jau senokai deklaravo siekį sujungti sistemas su Vakarų Europa, bet sprendimo dėl konkrečių būdų šiemet pasiekti nepavyko.

Latvija ir Estija laikėsi pozicijos, kad sinchronizacijai nepakanka dabar esančios jungties tarp Lietuvos ir Lenkijos, ir ragino pirmiau nuteisti antrąją, o estai kurį laiką kaip alternatyvą siūlė sinchronizuotis su Šiaurės šalimis.

„Anksčiau būdavo skirtingos nuomonės, dabar jos artėja prie bendro vardiklio. Visi pripažįsta, kad sinchronizaciją racionaliausia vykdyti per Lenkiją. Pripažįstama, kad vienos jungties galimybę galima svarstyti kaip realistišką. Aišku, jei būtų dvi linijos, būtų labai gerai“, – BNS telefonu iš Estijos sakė premjero Sauliaus Skvernelio patarėjas Deividas Matulionis.

Antros jungties šalininkai sako, kad ji padidintų saugumą. Apžvalgininkų teigimu, Estija taip pat gali tikėtis, kad didesni pajėgumai leis jai lengviau eksportuoti elektrą. Lenkija savo ruožtu antrai jungčiai gali nepritarti, saugodama savo rinką, pareigūnai Varšuvoje taip pat tikina, kad jungties tiesimas būtų techniškai sudėtingas.

Sinchronizacijos projektą pirmadienį Briuselyje taip pat aptarė Baltijos šalių ir Lenkijos energetikos ministrai bei Europos Komisijos pareigūnai. Briuselyje patvirtintas išsamus veiksmų planas – jis numato konkrečius veiksmus ir darbų tvarkaraštį iki 2018 metų birželio mėnesio, įskaitant abejų studijų – dinaminės analizės ir sistemos dažnio stabilumo – rengimą.

Pasak EK pranešimo, susitikime sutarta, kokių priemonių imtis, kad iki 2018 metų gegužės pabaigos būtų rastas geriausias būdas sinchronizuoti tinklus. Jame pabrėžta, kad Estijos, Latvijos, Lietuvos bei Lenkijos perdavimo sistemų operatoriai ir ENTSO-E paskutinius techninius tyrimus turi baigti iki gegužės 31 dienos, todėl pažanga bus nuolat stebima.

Po šio susitikimo Europos Komisijos pirmininkas Jeanas Claude'as Junckeris (Žanas Klodas Junkeris) pareiškė, kad Baltijos valstybių elektros energetikos tinklų sinchronizavimas taps Europos tikros vienybės simboliu.

„Mano vadovaujama Komisija remia šį procesą ir yra pasirengusi sudaryti kuo geresnes sąlygas jame dalyvaujančių valstybių narių diskusijoms. Labai rūpinuosi šiuo sinchronizavimo projektu. Jis padės užbaigti visos ES energijos rinkos kūrimą ir pagerinti elektros energijos tiekimo saugumą Baltijos regione. Šis projektas yra labai svarbus mano vadovaujamos Komisijos energetikos sąjungos prioritetui įgyvendinti“, – pranešime spaudai teigė J. C. Junckeris.