Jauna šeima būsto paskolos sąlygas pasigerino prieš kelis mėnesius. Banko maržą vilniečiai susimažino puse procentinio punkto, o tai leido sutaupyti ir nemenką sumą.

„Per visą bendrą paskolą – turime paskolą 20-čiai metų – tai bendrai pavyko susimažinti apie 3–4 tūkst. eurų“, – pasakojo vilnietis Tomas. 

Nuo vasario keisti būsto paskolos sąlygas kitame banke – paprasčiau. Refinansavimo išlaidas dengia nebe gyventojas, o kredito įstaigos. 

„Vidutiniškai jei paskola yra 100 tūkst., tai išlaidos siekia apie 1 tūkst. eurų, kurias dabar turi kompensuoti bankas“, – aiškino „Luminor“ mažmeninės bankininkystės vadovas Edvinas Jurevičius. 

LNK stop kadras.

Iš klientų mokesčio už paskolos perkėlimą imti nebegalima, bet bankai atsigriebia per kitur. Paskolos brokeris sako, kad bankai ėmė kelti maržas.

„Maržos padidėjusios, nes refinansavimo starte bankai turėjo įsiskaičiuoti kaštus, kuriuos tenka prisiimti paskolų refinansavimo atveju“, – teigė paskolų brokerio „Refigo“ įkūrėjas Mindaugas Girjotas. 

Anot M. Girjoto, sausį vidutinė marža svyravo apie 1,5 proc., o vasarį jau – 1,7 proc. Lietuvos bankas mano, jog per anksti teigti, kad maržos didėja.

„Kiekvienas kredito davėjas gali turėti skirtingą rizikos apetitą“, – sakė Lietuvos banko Finansinio stabilumo departamento direktorė Nijolė Valinskytė.

Tačiau dalis komercinių bankų neslepia, kad maržos nekyla tik naujoms būsto paskoloms. O kas atbėga derėtis dėl senų paskolų ir dar iš konkurentų – nebūtinai išloš.  

LNK stop kadras.

„Bankai vertindami tai, kad turi kompensuoti, vertindami kliento patrauklumą, tą maržą visiškai nepateikia jos pačios mažiausios, nes patiria papildomus kaštus“, – kalbėjo Šiaulių banko produktų vystymo departamento direktorė Goda Butkienė. 

„Lyginant su sausiu, jos yra tame pačiame lygyje – apie 1,5 proc.. Žiūrint skirtingai nuo to, kokio segmento yra klientai, kokį turtą įkeičia, gali būti ir daugiau, ir mažiau“, – akcentavo E. Jurevičius.

Lietuvoje paskolų maržos yra gerokai didesnės nei kitose euro zonos šalyse. Pavyzdžiui, suomiams ar italams maržos siekia vos pusę procento.  

Vartotojų atstovas mano apie bankų taikomus mokesčius trūksta informacijos. Gyventojai nežino, kiek teisinga išsiderėti.

„Žmogus mokėjo 2 proc., jis ateina į banką, jam pasiūlo 1,7 proc. ir jam kyla didžiulis džiaugsmas. Žmogus griebia pasiūlymą, nežinodamas, kad dar yra ir 1,4 proc. arba net 1,35 proc.“, – tikino vartotojų aljanso viceprezidentas Kęstutis Kupšys.

Keisti paskolos sutartis vasarį palyginti su sausiu suskubo nuo dviejų iki penkių kartų daugiau žmonių. Bet ne visi bankai noriai priima klientus iš konkurentų.

„Žmonėms reikia ir turto vertinimą atlikti, ir pas notarą nueiti. Bet vis tiek prioritetas klientui yra likti savam banke ir neiti viso proceso nuo pradžių iki galo, dėl to stengiamės teikti prioritetą savo klientams“, – teigė „Luminor“ mažmeninės bankininkystės vadovas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Būsto paskolą perkelti iš vieno banko į kitą apsimoka, kai išauga šeimos pajamos, įkeisto būsto kaina arba nukrenta palūkanos bei maržos daugiau nei užfiksuota paskolos sutartyje. 

„Turime vieną atvejį, kai klientas sutaupė daugiau kaip 20 tūkst. eurų per likusį paskolos laikotarpį“, – pasakojo M. Girjotas.

Kad tiek sutaupytų, su banku teks ilgai derėtis. Refinansavimas trunka iki mėnesio, o ir naują klientą bankai vertina kaip naują paskolą. Būna, kad ir neleidžia refinansuotis. 

Lietuvos bankas žada, kad gegužę imantys paskolas turės dar daugiau lankstumo.

„Turės pasiūlyti ne tik kintamų palūkanų normų pasiūlymą, bet ir bent 5 metams fiksuotą“, – pabrėžė N. Valinskytė.

Anot Lietuvos banko, bent vieną būsto paskolą turi apie 350 tūkst. gyventojų.