„Renovacija nėra pigi ir reikalauja tam tikrų investicijų (...), bet, pakalbėjus su žmonėmis ir juos patikinus, kad vis tiek ateityje reikės remontuoti ir tvarkyti būstą, jie ima suprasti. Didžiuosiuose miestuose atnaujinus būstą ir už šildymą reikia mokėti mažiau, ir būstas atsinaujina, ir jo kaina pakyla“, – Eltai teigė R. Klimavičius, pažymėdamas, kad didžiausias iššūkis priimant sprendimą dėl būsto renovacijos dažniausiai yra kaina.

Vertindamas Seimui pateiktą iniciatyvą, kad butų savininkų susirinkimus galėtų šaukti ir daugiabučio namo atnaujinimo projektų vykdytojai, R. Klimavičius abejojo tokio siūlymo veiksmingumu.

„Apskritai yra labai sudėtinga sušaukti daugiabučio namo gyventojų susirinkimą ar organizuoti balsavimą raštu, o tai, kad jame dalyvautų daugiau negu pusė patalpų savininkų, tampa tikru iššūkiu. Nežinau, iš kur atsiradęs toks gyventojų abejingumas. (...)

Bendrosios nuosavybės valdytojų paskirtas būsto administratorius ar įsteigta bendrija turi savo vadovus, kurie atsakingi už namą, geriausiai žino jo problemas ir pažįsta gyventojus. Manau, jie ir turėtų šaukti susirinkimus. (...) Nors tikslas ir neblogas – padėti organizuoti daugiabučio namo susirinkimą dėl renovacijos“, – sakė jis.

Tuo metu komentuodamas aplinkos ministro siūlymą renovacijos darbų administravimą, kurį šiuo metu koordinuoja Būsto energijos taupymo agentūra (BETA), perduoti Aplinkos ministerijai pavaldžiai Aplinkos projektų valdymo agentūrai (APVA), R. Klimavičius pažymėjo, jog kyla rizika, kad būsto renovacija nebebus prioritetinė sritis.

„Buvo kalbama, kad BETA prioritetas yra daugiabučių namų atnaujinimas – tai asociacija ir vykdė, buvo flagmanas. Ji, manau, jau buvo įgijusi didžiulę patirtį ir turi gerus specialistus, bet kaip tik jiems trūksta pajėgų. Jeigu BETA inkorporuos į APVA – pastarajai juk priklauso ir viešųjų pastatų atnaujinimas, ir kiti projektai – nežinau, ar tikrai prioritetas atnaujinti daugiabučius liks“, – tikino jis.

Be kita ko to, R. Klimavičius pažymėjo, kad sklandžiam daugiabučių renovavimo procesui iki šiol stinga struktūrinių resursų.

„Mes neturime resursų, nėra rangovų ir visa darbų pirkimo sistema nėra tobula, labai ilgas procesas. Pasirengus ir pasitvirtinus investicinį planą daugiabučiame name, kol prasideda realūs darbai, praktiškai praeina ne mažiau kaip metai. Per tą laiką ir kainos pasikeičia, niekas nebenori pirkti to plano“, – kalbėjo jis.

R. Klimavičius akcentavo, kad vieni veiksmingiausių būdų, siekiant skatinti gyventojų aktyvumą renovuojant būstą, – tai aiškesnė komunikacija apie šio proceso poreikį bei didesnė valstybės parama.

„Galbūt reikėtų keisti požiūrį, ne vien akcentuoti, kad atnaujinus daugiabutį bus galima sutaupyti energetiškai, mažiau mokėti už šildymą. Reikia žmonėms paaiškinti, kad, jei nebus imamasi renovacijos, namai pradės griūti, taps avarinės būklės. (...)

Juolab valstybė taip pat galėtų skirti didesnį procentą kompensacijai, kaip didesnę paskatą. Dabar valstybės parama pagrindinėms atnaujinimo priemonėms kompensuoti tėra 30 proc.“, – teigė jis, pridurdamas, kad parama galėtų didėti apie 10 proc.