„Per septynių mėnesių laikotarpį mes esame pardavę 127 butus ir tai yra 18 proc. geresnis rezultatas, lyginant su 2023 metais“, – teigė „Omberg group“ vadovė Deimantė Laumytė.

„Visiškai neatsižvelgiant į ekonomistų prognozes ir tai, kaip sekėsi mūsų konkurentams, mūsų pirmi trys mėnesiai buvo tikrai įspūdingi, galbūt skaičiais, nes mes pardavėme 58 butus“, – sakė „Lithome“ komunikacijos vadovė Rasa Radovičienė.

Tačiau vystytojų džiaugsmą sklaido analitikai. Pardavimai nepasiekė rekordo, o tiesiog atsispyrė nuo žemumų.

„Pirminės būstų rinkos rezultatai nėra aukščiausi per istoriją, nėra aukščiausi per pastaruosius penkerius metus“, – tikino „Inreal“ nekilnojamojo turto analitikas Tomas Sovijus Kvainickas.

Anot „Inreal“, Vilniaus mieste parduota beveik 1600 būstų, iš jų apie 1500 butų, o likusieji – sublokuoti namai. Pernai tuo pačiu metu parduota kone 400 būstų mažiau. „Šiemet per pirmus septynis mėnesius tik vieną mėnesį pardavimai buvo mažesni nei 200, o vidutiniškai per mėnesį buvo parduodama virš 200 butų. Rezultatai pamažu gerėja, tačiau jie dar tikrai neatitinka tų, kurie buvo prieš keletą metų“, – kalbėjo T. S. Kvainickas.

Kas suaktyvino pardavimus, priežasčių – ne viena. Dalis vystytojų patys medžiojo pirkėjus, leidosi į nuolaidų lenktynes. Buvo, kas būstų kainas numušė net iki 17 tūkst. eurų.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Dažniausiai tas nuolaidas daro vystytojai tada, kai projekte lieka keletas butų ir tikrai reikia juos parduoti“, – aiškino R. Radovičienė.

Pakako ir vos vieno Europos Centrinio Banko palūkanų nukirpimo, kad žmonės vėl pradėtų pirkti būstus su paskolomis.

„12 mėnesių EURIBOR norma yra pakankamai ženkliai sumažėjusi, lyginant su metų pradžia. Atlyginimai irgi augo, tai tos priežastys leidžia rinkai po truputį atsigauti“, – sakė T. S. Kvainickas.

Tačiau koks ir ar bus kitas palūkanų karpymas rugsėjį, ekonomistams prognozuoti jau nedrąsu.

„Turėtume galvoti, kad ta palūkanų norma turėtų būti sumažinta. Ar tai bus įprastinis mums girdėtas mažinimas 0,25 proc., ar 0,5 proc. iš karto, manau, kad bus didelė diskusija“, – kalbėjo KTU ekonomikos ir verslo fakulteto profesorius Rytis Krusinskas.

Natūralu, kad auganti paklausa gali didinti būsto kainą, nes tai yra verslas.

Dalyje Europos stagnuoja ekonomika, o kai kur pučiasi kainos. Eurozonos infliacija per vieną mėnesį vėl padidėjo, tad palūkanas karpantiems bankininkams bus apie ką pagalvoti. O pardavėjai sako tiesiai – situacija atsigauna. Palūkanoms sumažėjus dar kartą, butai gali vėl brangti.

„Kainų padidėjimas tikrai turėtų būti, bet koks, tikrai dabar nesakysiu“, – sakė D. Laumytė.

„Paklausa gali atsirasti tuomet, kai yra pigesnės paskolos. Natūralu, kad auganti paklausa gali didinti būsto kainą, nes tai yra verslas“, – aiškino R. Krusinskas.

Pasak analitiko, prieš penkmetį buvo ir daugiau rezervo, iš ko pasiūlyti naujų butų. Dabar naujų butų statybą stabdo leidimų išdavimas, tad tai dar viena priežastis butams brangti. „Tai tik rodo, kad arba kainos bus kiek aukštesnės, arba tiesiog bus nepakankama pasiūla pirkėjams, kurie nori išsirinkti specifinį būstą“, – akcentavo T. S. Kvainickas.