Daugiau kaip pusmetį galiojanti stiklinės taros užstato sistema stringa parduotuvėse

Prekybininkai, parduodami alų stikliniuose buteliuose, už tarą mielai paima 25 centų užstatą, tačiau pirkėjams nėra taip paprasta susigrąžinti sumokėtus pinigus.

Problemos dėl kelių litų

Nuo 2006 m. lapkričio pradėjusi veikti stiklo taros supirkimo sistema vis dar stringa. „Dėl techninių kliūčių stiklinės taros nepriimame“ – tokius skelbimus gana dažnai galima pamatyti prekybos vietose.

„Kauno diena“ sulaukia nemažai skaitytojų nusiskundimų dabartine taros surinkimo tvarka. Bene dažniausiai butelius atnešusiems kauniečiams iš prekybininkų tenka išgirsti, kad šiuo metu tara nepriimama, nes parduotuvėje neliko tuščių dėžių jai sudėti. Kitose prekybos vietose klientams pristinga kantrybės laukti, kol bent vienas darbuotojas suras laiko priimti butelius. Dar kitur žmonės lieka nesupratę, kodėl iš jų paimami tik dviejų rūšių buteliai, o likusius jie priversti neštis namo.

„Anksčiau prekybininkai tarą supirkdavo ir iš to net uždirbdavo. Dabar žmogus sugaišta daug laiko, sudegina kuro už penkis litus, sugadina nervų ir sveikatos – už šimtą, kad atgautų porą litų už butelius“, – savo laiške „Kauno dienai“ piktinosi Šilainių gyventojas.

Baudos negąsdina

Užstato sistemos administratoriaus – VšĮ „Desa“ – direktorius Stasys Krasauskas pripažino, kad daugiau kaip pusmetį galiojanti stiklo taros supirkimo sistema neveikia taip sklandžiai, kaip tikėtasi.

Pagrindinė problema, kodėl stringa pasaulyje įprasta tvarka, – pakuotės surinkimo sąnaudų kompensavimas.

„Dabartiniuose teisės aktuose yra numatyta, kad gamintojas turi kompensuoti stiklinės taros surinkimo sąnaudas. Gamintojai kompensuoja 3 centus, tačiau prekybininkai tiesiai sako, kad jiems vis tiek neapsimoka supirkinėti butelius“, – teigė S.Krasauskas.

Kai kurių prekybos atstovų negąsdina net gresiančios baudos nuo 2,5 tūkst. iki 5 tūkst. litų.

Daugiausia pažeidimų užfiksuojama mažose rajonų parduotuvėse, degalinėse. Didieji prekybos centrai kur kas drausmingesni.

Skundai priimami telefonu

Prieš pusantro mėnesio buvo paskelbtas nemokamas telefono numeris (8 800 21 122), kuriuo galima pranešti apie užstatinių butelių nepriimančius pardavėjus. Tokia idėja pasiteisino – „Desa“ jau sulaukė daugiau nei 200 vartotojų skambučių. Visi skundai perduodami Aplinkos apsaugos departamentams, kurių inspektoriai tikrina prekybos vietas.

Kauno miesto agentūros vedėjo pavaduotoja Rūta Lukianskienė informavo, kad Kaune iki šiol bauda skirta tik vienai degalinei, kuri nepriėmė stiklinės taros. Dar pusei šimto prekybininkų surašyti privalomi nurodymai.

Tiesa, kai kurie vartotojų skundai nepasitvirtina. Prekybininkai privalo priimti tik tą tarą, į kurią supilstyta produkcija prekiauja. Sakykime, parduotuvė, parduodanti trijų rūšių alų, privalo supirkti tik tuos butelius, o kitų rūšių taros gali nepriimti.

Anot R.Lukianskienės, prekybininkai gali nepriimti taros, jeigu neturi dėžių jai sudėti: „Tačiau jeigu dėžių yra, o buteliai nesuperkami, parduotuvė ar degalinė bus baudžiama“.

Aplinkos ministerijos duomenimis, inspektoriai visoje Lietuvoje jau patikrino daugiau kaip 1,2 tūkst. parduotuvių ir už pažeidimus skyrė 26,7 tūkst. litų baudų.

Alumi buteliuose neprekiaus

Valdas Sutkus, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdomasis direktorius, neneigė, kad kai kurie prekybininkai kratosi prievolės priimti tarą, tačiau kai kurios mažos parduotuvės iš tiesų neturi techninių galimybių vykdyti įstatymą.

„Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba nustatė reikalavimus, pagal kuriuos, tara ir maisto produktai negali būti nešami tuo pačiu koridoriumi. Kai kurios parduotuvės turėtų būti perstatytos, kad galėtų priimti butelius“, – teisino prekybininkus V.Sutkus.

Asociacija praėjusią savaitę Aplinkos ministerijai įteikė prašymą inicijuoti įstatymo pataisas ir nereikalauti iš pačių mažiausių parduotuvių priimti tarą. Antraip smulkūs prekybininkai gali atsisakyti prekiauti alumi stiklinėje pakuotėje, o pardavinės gėrimus, išpilstytus į skardines arba PET butelius.

Pašnekovas patvirtino, kad taros depozito sistema prekybininkams nėra ekonomiškai naudinga – iki šiol mėginta derėtis su aludariais dėl didesnės kompensavimo sumos, tačiau šie nesileidžia į kalbas.

Iš susidariusios situacijos sugeba pasipelnyti kai kurios vis dar veikiančios taros supirktuvės ir kioskai, kurie butelius priima mažesnėmis kainomis, po 10–20 centų.