- Klaipeda.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Dėl pandemijos lapkritį prasidėjęs, o gruodžio viduryje sugriežtintas karantinas pratęstas dar mažiausiai mėnesiui, bet jo pabaigą gaubianti nežinia gyventojų nuotaikos dėl finansinės ateities itin negadina.
Priešingai: nors gruodį vėl aukštyn ėmė stiebtis darbo netekusių asmenų kreivė (atleisti 42 tūkst., priimti – 29 tūkst. darbuotojų), o vis daugiau įmonių skelbė prastovas, vartotojų nuotaika sausio pradžioje gerėjo. Kodėl?
Kaip rodo Statistikos departamento atlikta gyventojų apklausa, vartotojų pasitikėjimo rodiklis sausį, palyginti su praėjusių metų gruodžiu, padidėjo 2 procentiniais punktais.
Paklausus gyventojų, kaip jie vertina savo namų ūkio finansinę padėtį per praėjusius metus, apklaustieji sausį buvo nusiteikę optimistiškiau nei gruodį: 24 proc. apklaustųjų nurodė, kad ji pagerėjo. Gruodį taip manančiųjų buvo 1 proc. punktu mažiau.
Praėjusį gruodį 23 proc. apklaustųjų nurodė, kad jų finansinė padėtis per pastaruosius 12 mėnesių pablogėjo, o šių metų sausį taip manančių gyventojų buvo 22 proc.
Sausį atsirado ir daugiau optimizmo vertinant ateities finansines perspektyvas. Antai gruodį 14 proc. apklaustųjų manė, kad jų namų ūkio finansinė padėtis per ateinančius 12 mėnesių turėtų blogėti, o sausį tokių buvo 11 proc.
Sausį daugėjo gyventojų, kurie palankiau vertino ir šalies ekonominę padėtį. Kad ji pagerės, tikėjosi kas ketvirtas gyventojas (25 proc.). Tiesa, net 38 proc. apklaustųjų mano, kad ekonominė padėtis blogės.
Gruodį optimistų buvo mažiau – 21 proc. manė, kad šalies ekonominė padėtis gerės, o 40 proc. buvo įsitikinę, kad ji blogės.
Per mėnesį 1 proc. padaugėjo ir apklaustųjų, kurie vylėsi, kad per artimiausius 12 mėnesių galės išleisti daugiau pinigų stambesniems pirkiniams nei ankstesniais metais.
Antai apklausus gyventojus gruodį, daugiau pinigų išleisti baldams ar buitinei technikai planavo 23 proc. gyventojų, o sausį tokių buvo jau 24 proc.
Nors iš karto po Naujųjų metų užfiksuoti vartotojų nuotaikų svyravimai labiau simboliniai, vis dėlto dabar žmonės kur kas optimistiškiau vertina savo finansinę padėtį ir šalies ekonominę ateitį nei per kovo viduryje prasidėjusį pirmąjį karantiną.
Nors epidemiologinė padėtis pavasarį ir dabar skiriasi kaip diena ir naktis, tada apklaustųjų prognozės dėl šalies ekonominės padėties per artimiausius 12 mėnesių buvo pasiekusios rekordines žemumas.
Komentaras
Ekonomistas Nerijus Mačiulis mano, kad didžiulio gyventojų nerimo dėl savo būsimos finansinės padėties ar šalies ekonomikos esą nebuvo ir tada. „Labai greitai po pirmojo karantino, po pirmosios pandemijos bangos, žmonės vartojo jau daugiau nei prieš krizę“, – pastebėjo ekonomistas.
P.Peleckio/Fotobanko nuotr.
Anot N. Mačiulio, panikos esą nejusti ir per antrąją bangą. „Gyventojų lūkesčiai didėja antrą mėnesį iš eilės. Žmonių asmeninės finansinės padėties vertinimas artėja prie rekordinių aukštumų ir tai atsispindi mažmeninėje prekyboje. Jos apimtys beveik nesumažėjo ir tai patvirtina, kad gyventojai nebėra taip išsigandę“, – apie vartotojų nuotaikas kalbėjo ekonomistas.
N. Mačiulio teigimu, žmonių išlaidos mažėjo tik ten, kur fiziškai nėra galimybių išlaidauti. „Per karantiną buvo apribotos apgyvendinimo, maitinimo ir laisvalaikio paslaugos, gyventojai nepramogavo, bet išleido kitur“, – sakė ekonomistas.
Be to, anot N. Mačiulio, neturėdami kur išlaidauti žmonės sukaupė daug pinigų: „Vienaip ar kitaip juos gyventojai turbūt išleis šiais metais.“
Ekonomistas taip pat pastebėjo, kad šalies gyventojų indėliai per metus išaugo 18 proc. arba 2,5 mlrd. eurų. „Tai irgi didelis vartojimo potencialas ateityje“, – galimas žmonių optimizmo priežastis vardijo N. Mačiulis.
Beje, Statistikos departamento atliekamas gyventojų nuomonių tyrimas parodė, kad per pirmąją pandemijos bangą žmonės ypač baiminosi gresiančio nedarbo. Praėjusių metų balandį net 85 proc. apklaustųjų buvo įsitikinę, kad bedarbių Lietuvoje daugės. 39 proc. iš jų manė, kad bedarbių skaičius labai išaugs.
Tačiau praėjusių metų gruodį manančiųjų, kad bedarbių gretos labai didės, jau buvo 19 proc. Buvusios pesimistinės nuotaikos dėl smarkiai didėsiančio nedarbo, regis, irgi nepasitvirtino.
Komentaras
Komentuodamas Statistikos departamento paskelbtus pagrindinius praėjusių metų socialinius ir ekonominius rodiklius, N. Mačiulis atkreipė dėmesį, kad per pandemijos paženklintus metus užimtumas sumažėjo tik 1 proc.
„Neįtikėtina, bet atsirado tik 13 tūkst. naujų bedarbių. Žvelgiant į registruoto nedarbo rodiklius, atrodytų, kad artėjame prie 100 tūkst. papildomų bedarbių, bet šis skaičius padidėjęs dirbtinai“, – mano N. Mačiulis.
Anot ekonomisto, bedarbių gretas papildė nemažai anksčiau šešėlyje besidarbavusių asmenų, šis rodiklis taip pat augo ir dėl rekordinio pernai į Lietuvą sugrįžusių emigrantų skaičiaus. „Užimtumo duomenys yra iškalbingi. Visi praradimai yra tik dėl kelių sektorių, kurių veikla buvo sustabdyta“, – kalbėjo Mačiulis.
Ekonomistas prognozavo, kad laisvėjant karantinui ir atsidarant apgyvendinimo bei maitinimo įstaigoms, dalis dabartinių bedarbių nesunkiai sugrįš į darbo rinką.
„Nėra pagrindo manyti, kad antroji pandemijos banga gali palikti kažkokį skausmingesnį pėdsaką šalies ekonomikai. Ji šiemet augs ir, mūsų vertinimu, augimas sieks 2,7 proc.“, – prognozavo „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas.
Vis dėlto per metus Statistikos departamento skelbiamas vartotojų pasitikėjimo rodiklis sumažėjo 4 procentiniais punktais. 2021 metų sausį gyventojai šiek tiek geriau nei 2020-ųjų pradžioje vertino savo namų ūkio finansinės padėties perspektyvas, bet blogiau – šalies ekonomines perspektyvas, namų ūkio finansinės padėties pasikeitimą per praėjusius 12 mėnesių ir didesniems pirkiniams ketino išleisti mažiau.
Gyventojų, manančių, kad jų namų ūkio finansinė padėtis gerės, palyginti su prieš metus išsakyta nuomone, dalis padidėjo nuo 25 iki 28 proc., teigiančių, kad ji blogės, dalis nuo 12 proc. sumažėjo iki 11.
Per metus gyventojų, besitikinčių šalies ekonominės padėties gerėjimo, dalis sumažėjo 5 procentiniais punktais (nuo 30 iki 25 proc.), manančių, kad padėtis blogės, dalis padidėjo 17 procentinių punktų (nuo 21 iki 38 proc.).
Per metus padidėjo ir gyventojų, kurie mano, kad jų finansinė padėtis praėjusiais metais pablogėjo. Tokių gyventojų skaičius per metus išaugo nuo 19 iki 22 proc.
Šių metų sausį 24 proc. gyventojų teigė, kad per artimiausius 12 mėnesių didesniems pirkiniams ketina išleisti daugiau nei per praėjusius metus, 20 proc. – mažiau (prieš metus – atitinkamai 25 ir 19 proc.).
Komentaras
Nepaisant to, kad dėl pandemijos pernai Lietuvos ekonomika nepatyrė tokio sukrėtimo, koks jai buvo prognozuojamas, vis dėlto, ekonomistas Romas Lazutka mano, kad namų ūkiuose situacija gali būti labai skirtinga.
Anot mokslininko, vieniems namų ūkiams su karantinu atsiradę apribojimai galėjo neturėti jokių pasekmių, tačiau yra ir tokių šeimų, kur darbo galėjo netekti abu suaugusieji. „Būtų labai gerai, kad tokios šeimos būtų labiau socialiai apsaugotos ir nepatektų į skurdo gniaužtus“, – sako R. Lazutka.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas balsuos dėl laisvos valstybinės žemės laikinos nuomos
Seimas balsuos dėl Žemės įstatymo pataisų, kuriomis ketinama leisti laisvą valstybinę žemę ir mieste, ir kaime laikinai naudoti tik ūkininkams arba įmonėms, kurie naudojo ją iki praėjusių metų pabaigos. ...
-
Seimas balsuos, ar sugriežtinti reikalavimus verslui dėl pinigų plovimo prevencijos
Seimas ketvirtadienį spręs, ar dar labiau sugriežtinti lošimų ir valiutų keitimo, nekilnojamojo turto agentų, mokesčių konsultantų, apskaitos verslą, o priežiūros institucijai leisti stabdyti pažeidėjų veiklą – taip siekiama stipri...
-
G. Nausėda ragina muitais mažinti Rusijos žemės ūkio produktų konkurencingumą1
Prezidentas Gitanas Nausėda ragina didinti muitus Rusijos ir Baltarusijos žemės ūkio produktams, kad jų importas taptų nekonkurencingas. ...
-
I. Ruginienė: priėmus nesubalansuotus sprendimus dėl gynybos finansavimo, kiltų socialinių neramumų9
Tęsiantis diskusijoms dėl lėšų papildomam gynybos finansavimui, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkė Inga Ruginienė sako, kad, įvedus regresinius mokesčius, nukentėtų visuomenė ir galėtų kilti socialinių neramum...
-
„Elektrum Lietuva“: pirmąjį metų ketvirtį saulės elektros gamyba augo 9 proc.2
Pirmąjį šių metų ketvirtį privačiose saulės elektrinėse Lietuvoje buvo pagaminta beveik dešimtadaliu daugiau elektros nei tą patį laikotarpį pernai. Didžiausia energijos generacija fiksuota kovo mėnesį, rodo energetikos sprendimų b...
-
Vyriausybė siūlys specialų fondą gynybai, pildomą lėšomis iš didesnių mokesčių13
Premjerė Ingrida Šimonytė trečiadienį pranešė, kad Vyriausybė siūlys įsteigti specialų fondą gynybai, pildomą lėšomis iš didesnių mokesčių. ...
-
A. Armonaitė: siekiant didesnio finansavimo gynybai PVM nebus didinamas1
Valdančiosios Laisvės partijos lyderė Aušrinė Armonaitė trečiadienį pareiškė, kad pridėtinės vertės mokestis (PVM) tikrai nebus didinamas siekiant didesnio finansavimo krašto apsaugai. ...
-
Teismo medicinos ekspertai: trūksta darbuotojų, maži atlyginimai1
Sveikatos priežiūros darbuotojai po kelių valandų organizuoja akciją prie Sveikatos apsaugos ministerijos, norėdami atkreipti dėmesį į rimtas problemas: atlyginimai biudžetiniame sektoriuje neauga, darbuotojai išeina ir neateina nauji. Apie ta...
-
Ką daryti, jei suplyšo pinigai?2
Lietuva su euru gyvena jau devynerius metus, tačiau litų gyventojai vis dar turi. Juos į Lietuvos banko (LB) kasas iškeisti atneša kasdien. Litų atnešantys tautiečiai pasakoja jų radę paslėptų, pavyzdžiui, užuolaidų karnizų va...
-
EK pritaria alkoholio prekybos mugėse, parodose ir renginiuose taisyklių atlaisvinimui1
Ekonomikos komitetas pritarė Ekonomikos ir inovacijų ministerijos siūlymui atlaisvinti alkoholio prekybos taisykles mugėse, parodose ir masiniuose renginiuose. ...