„Astravo elektra šiai dienai į Lietuvą nebepatenka. (...) Šiandien galiu garantuoti 110 procentų. Tam reguliuojamas mūsų pralaidumo dydis, kad nepatektų“, – ketvirtadienį Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisijoje pareiškė D. Kreivys, aptariant VERT tyrimo ataskaitą dėl Lietuvos ir Latvijos elektros kainų skirtumo.

„Ateityje galimi įvairūs variantai: galimi skundimai, neskundimai, bet tai labai ilgas procesas“, – pridūrė D. Kreivys.

Ministras pabrėžė, kad dėl trišalės metodikos siūloma Latvijai ir Estijai toliau derėtis.

„Kad būtų sprendimas vis dėlto trišalis“, – teigė D. Kreivys.

Lietuvai siekiant, kad nesaugia laikomos Astravo AE elektra nepatektų į Baltijos šalių rinką, rinkos reguliuotoja rugsėjo viduryje vienbalsiai pritarė vienašaliam Lietuvos planui mažinti maksimalų elektros perdavimo pralaidumą iš Baltarusijos į Lietuvą. Lietuvos institucijų teigimu, naujoji Lietuvos metodika užtikrina būtiną techninį srautą tarp Lietuvos ir Baltarusijos.

Iki tol Latvija prekiavo su Rusija pagal Lietuvos nepatvirtintą metodiką, leidusią vertinti Baltarusijos-Lietuvos jungties maksimalų perdavimo pralaidumą.

Lietuvos pareigūnai įsitikinę, kad per Latviją į Lietuvą patekdavo Astravo AE elektra ir dėl to buvo pažeidžiamas vadinamasis „antiastravo“ įstatymas. Latvija teigė, kad prekiavo tik rusiška elektra.

Lietuva komercinį elektros importą iš Baltarusijos nutraukė nuo pernai lapkričio, kai Astravo AE pradėjo gaminti elektrą.

Trys Baltijos šalys kartu su Rusija ir Baltarusija šiuo metu veikia posovietiniame BRELL žiede, kuriame elektros dažnis centralizuotai reguliuojamas Rusijoje. Sinchronizuotis su Europa Baltijos šalys planuoja iki 2025 metų pabaigos. Po šios datos Lietuvos elektros linijų su Baltarusija likti neturėtų.