„Tiesa“, – žurnalistams šalia Vilniaus trečiadienį teigė ministras, paprašytas patvirtinti informaciją, jog Estija labiausiai priešinasi, kad sinchronizavimo projektas būtų baigtas 2024 metų pradžioje, o ne 2025 metų pabaigoje.

D. Kreivys trečiadienį lankėsi Vilniaus transformatorių pastotėje Trakų Vokėje, kur iki metų pabaigos bus įrengtas 50 megavatų (MW) galios elektros baterijų parkas.

Energetikos ministras teigė nežinantis, kodėl Estija priešinasi greitesniam projekto įgyvendinimui: „Nežinomos priežastys, nes techninių priežasčių nėra“.

Estijos „Elering“ teigia, kad reikia išsiaiškinti galimas greitesnio sinchronizavimo įgyvendinimo rizikas ir sąlygas.

„Greitesnis sinchronizavimas yra galimybė, kuri buvo aptarta tarp dalyvaujančių šalių, su Europos Komisija ir pačiose šalyse. Nieko nėra nuspręsta, todėl reikalinga tolesnė analizė ir diskusijos, kad būtų išsiaiškinta, kokia rizika ir kokios sąlygos kiltų terminą paankstinus iki bet kokio galimo diskutuojamo laiko“, – komentare BNS teigė „Elering“.

„Šiuo metu svarstome, kad visas pasiruošimas sinchronizavimui turėtų būti baigtas iki 2025 metų pabaigos“, – teigiama  komentare. 

D. Kreivys praėjusią savaitę teigė, jog Lietuva siekia, kad Baltijos šalys elektros tinklus su Vakarų Europa sinchronizuotų 2024-ųjų vasarį, tačiau pridūrė, kad ši data kelia abejonių Latvijai ir Estijai. Jis teigė nematantis priežasčių, kodėl data negalėtų būti paankstinta. 

„Nematau jokių argumentų. Už tą (greitesnę sinchronizaciją – BNS) pasisako Europos Komisija, taip pat Lenkijos pusė ir tinklo operatorius („Litgrid“ – BNS). Jokių argumentų, kodėl nereikėtų (anksčiau – BNS) sinchronizuotis, aš nematau“, – teigė D. Kreivys.

Pasak D. Kreivio, Lietuva siekia, jog kitų metų pavasarį būtų atliktas bendras Baltijos šalių elektros sistemos izoliuoto darbo bandymas, tačiau susitarimas su Latvija ir Estija dar nėra pasiektas.

„Mes to siekiame, kalbamės politiniame lygmenyje, kuriame turime pritarimą ir bandymui tiek toje pačioje Estijoje, bet vėlgi turime klausimus tinklo operatorių, ypatingai Estijos tinklo operatoriaus („Elering“ – BNS), kuris neduoda teigiamo atsakymo dėl spartesnės sinchronizacijos“, – kalbėjo D. Kreivys. 

„Jeigu nebus bendro, bus Lietuvos bandymas“, – teigė ministras.

Iki sinchronizavimo projekto pabaigos visos Baltijos šalys turi atlikti bendrą izoliuoto darbo bandymą, kurio metu Lietuva, Latvija ir Estija sudarys vieną „salą“.

Vien Lietuvos bandymas buvo planuotas rugsėjį, tačiau dėl sudėtingos situacijos rinkoje ir norint užtikrinti maksimalius jungčių pralaidumus tarp regiono šalių, „Litgrid“ jį atidėjo.

D. Kreivys teigė, jog Lietuvai sinchronizuotis su Europa be Latvijos ir Estijos nepavyktų, tačiau anksčiau atsijungti nuo BRELL žiedo būtų įmanoma.

„Sinchronizuotis anksčiau turbūt nepavyktų, bet išeiti iš BRELL žiedo ir padaryti veiksmus tokius, kaip linijų atjungimai ir kiti dalykai, įmanoma (...) Kitos linijos yra Latvijoje ir Estijoje, bet Lietuva (...) pasiruošusi, paleidusi ir parkus, ir sutvarkiusi visą sistemą gali atsijungti nuo BRELL žiedo“, – teigė ministras.

Jis anksčiau yra sakęs, kad jei Maskva sugalvotų Lietuvą atjungti nuo BRELL, Lietuva per kelias valandas galėtų prisijungti prie europinės sistemos.

Iki šiol Lietuva, Latvija ir Estija kartu su Rusija ir Baltarusija veikia IPS/UPS sistemoje, kurioje elektros dažnis centralizuotai reguliuojamas Rusijoje. Prisijungimas prie žemyninės Europos tinklų turi būti užtikrintas iki 2025 metų pabaigos, tačiau Lietuva siekia, kad tai įvyktų 2024 metų pradžioje.