- Erika Alonderytė-Kazlauskė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Dainius Kreivys
Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad elektros kainų kompensavimo tvarka antrąjį pusmetį priklausys nuo to, kaip keisis šios kainos. Anot ministro, joms išaugus valstybės kompensacijos gali būti labiau tikslinės, tačiau jei kainos nedidės, subsidijų gali ir neprireikti.
„Pirmiausia, atidžiai sekame kainų dinamiką ir biržose ir nuo jų daugiausiai priklausys, kokias tikslinga bus kompensacijų mechanizmus naudoti ateityje“, – žurnalistams trečiadienį sakė ministras.
„Vienas iš variantų, jeigu kainos vėl pradėtų kilti į dideles aukštumas, būtų labiau tikslinės kompensacijos, tačiau noriu pasakyti, kad kompensavimo tvarka yra Vyriausybės prerogatyva ir šitas klausimas yra derinamas horizontaliai tarp ministerijų, ir Finansų ministerija, ir premjerė į tai yra įsitraukusi“, – aiškino D. Kreivys.
Pasak jo, šiuo metu elektros ir dujų kainos yra pakankamai žemos, o jei dujų kainos nedidės, gali būti, kad didelio elektros kainų šuolio nebus ir kompensacijų visai nereikės.
Energetikos viceministrė Inga Žilienė pirmadienį teigė, kad šį pusmetį nustatyta kompensacijų už elektrą tvarka nebus keičiama, tačiau antrąjį pusmetį ją ketinama keisti. Pasak jos, svarstomi du galimi variantai – arba mokėti kompensacijas tik socialiai remtiniems žmonėms, arba visiems, suvartojantiems iki 100 ar 150 kWh elektros per mėnesį, skelbė LRT.
Pirmąjį pusmetį už elektrą gyventojams valstybė padengia iki 28,5 cento už kWh, o riba, žemiau kurios nekompensuojama, siekia 28 centus. Tuo metu kompensacija už dujas siekia 99 centus už kubinį metrą.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Galerijos
-
Futsalo taurė. 1/4 f. „K. ...
-
343-oji karo Ukrainoje diena...
-
Spaudos konferencija ir trenir...
-
J. Krisiūno filmo „Vyrų sv...
-
Nacionalinės „Eurovizijos...
-
Lietuvos futbolo geriausiųj...
-
FIBA Čempionų lyga: „Rytas...
-
342-oji karo Ukrainoje diena...
-
Prezidento komandos darbo dien...
-
Vilniuje atidarytas didžiausi...
-
Lietuvos teismas nenagrinės „Rosneft“ ieškinio – tai kenktų šalies saugumuiLietuvos teismas nutraukė bylą, kurioje Rusijos naftos koncernas „Rosneft“ prašė taikyti restituciją bankrutuojančios Kauno didmeninės naftos produktų prekybos įmonės „Mogita“ nekilnojamojo turto (NT) sandoriams. ...
-
Ekspertai: Europos Centrinio Banko sprendimai gali sulėtinti ekonomikos augimąEuropos Centriniam Bankui (ECB) ketvirtadienį dar kartą padidinus bazines palūkanų normas 50 bazinių punktų, ekspertai pastebi, kad ECB kiekybinį skatinimą keičia griežtinimas. Anot jų, tai gali sulėtinti Lietuvos ir Europos ekonomikos augimą. ...
-
Pirkėjai šiurpsta – bananai brangsta ne dienom, o valandom: greit neįpirksime?29Prekybos centrų daržovių ir vaisių skyriuose absoliutūs favoritai – bananai. Jų kilogramas kainuoja jau netoli dviejų eurų. Prekybininkai prognozuoja, kad bananai dar brangs. Kodėl, pasakojama LNK reportaže. ...
-
„Audimo“ vadovė: ženklas Rusijoje naudojamas be leidimo, prekės – iš senų kolekcijųAktyvaus laisvalaikio ir sporto aprangos gamybos įmonė „Audimas“ neturi verslo ir turto Rusijoje, o jos prekės ženklai Maskvos parduotuvėse naudojami be leidimo, tikina bendrovės vadovė. ...
-
„Oro navigacija“ pernai aptarnavo 1,2 proc. daugiau skrydžiųValstybės įmonė „Oro navigacija“ pernai Lietuvos oro erdvėje aptarnavo 166,2 tūkst. skrydžių – 1,2 proc. daugiau nei 2021 metais, ketvirtadienį pranešė įmonė. ...
-
Tariamasi, kaip bus skirstomi „Rail Baltica“ pajėgumaiEuropinės vėžės geležinkelio „Rail Baltica“ infrastruktūrą savo šalyse valdysiančios įmonės „LTG Infra“, „Eiropas Dzelzcela linijas“ ir „Rail Baltic Estonia“ sutarė, kaip turėtų būti skirstom...
-
Kelių direkcijos atstovas: įgriuvusio Kėdainių tilto remontą tikimasi pradėti šiemet5Kėdainiuose įgriuvusio tilto per Nevėžį remontą tikimasi pradėti šiemet, sako Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) atstovas. Anot A. Vilkelio, ar pavyks anksčiau pradėti darbus, priklausys nuo projektuotojų. ...
-
Valstybė pernai gavo beveik 1,4 mlrd. eurų viršplaninių pajamų5Valstybės ir savivaldybių biudžetų pajamos pernai siekė 15,9 mlrd. eurų – 1,382 mlrd. eurų (9,5 proc.) daugiau nei planuota ir 2,641 mlrd. eurų (19,9 proc.) daugiau nei 2021 metais. ...
-
G. Skaistė: pensijų kaupimui reikia stabilumo2Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad antros pensijų pakopos sistema gali būti tobulinama, tačiau pabrėžia, kad čia svarbus stabilumas ir nuoseklumas. ...
-
G. Skaistė: bus aiškinamasi, kodėl lietuviai būstui skolinasi už kintamas palūkanas2Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad Lietuvoje būsto paskolų palūkanos santykinai didesnės nei kitose šalyse, nes beveik visi gyventojai renkasi kintamas palūkanas. Tuo metu Europos šalyse, pasak jos, 58 proc. žmonių renkasi fiks...
