- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Jeigu Baltijos šalys būtų atjungtos nuo bendros su Baltarusija, Rusija elektros energetikos sistemos (BRELL), Lietuva nacionalinio saugumo požiūriu būtų visiškai saugi šalis, LRT radijui sakė energetikos ministras Dainius Kreivys.
Ministras teigia, kad tokio atjungimo Lietuvos gyventojai nepajustų, nes tą pačią akimirką per Lenkiją būtų prijungta prie Vakarų Europos tinklų, antradienį pranešė radijas.
„Importo iš Rusijos beveik nėra, tai iš esmės labai daug niekas nepasikeistų, pasikeistų tik tai, kad tinklo stabilumui išlaikyti mums reikėtų dėti tikrai labai daug pastangų, nes nėra tam tikros įrangos, kurią turime pastatyti iki sinchronizacijos, kuri leistų iš viso saugiai dirbti. Tai yra pagrindinis momentas, ne tai, kad kažko trūksta ar netrūksta, o techniniai tam tikri įrenginiai, kurie dar nepabaigti, kad galėtume veikti visiškai saugiai“, – sakė D. Kreivys.
Ministras neatmetė galimybės, kad Lietuvą atjungus nuo BRELL žiedo būtų sutrikimų, tačiau jis mano, jog šalis yra pasiruošusi tokiam atvejui, o vartotojai nepajustų pokyčių sistemoje.
„Be abejo, tam tikrų įtampų susidarytų, bet mes esame pasiruošę jas techniškai spręsti ir manau, kad gyventojai to net nepajustų“, – kalbėjo D. Kreivys.
Jis pabrėžė, kad elektros importas iš Rusijos į Lietuvą šiuo metu yra minimalus.
„Iš Rusijos importas šiandien yra visiškai minimalus, tiek, kiek reikia užtikrinti techniniam sistemos darbui“, – sakė ministras.
Baltijos šalys sinchronizuoti elektros tinklus su žemynine Europa ir atsijungti nuo posovietinio BRELL žiedo ketina iki 2025 metų pabaigos. Už energetiką atsakingi visų trijų valstybių ministrai prasidėjus karui Ukrainoje Europos Sąjungą paragino spartinti šį procesą.
D. Kreivio teigimu, šiuo metu su Europa tariamasi dėl galimybių paspartinti tam tikrus procesus, kurie galėtų paankstinti sinchronizaciją.
„Metų gale mes jau turėsime didžiąją bateriją įrengtą Lietuvoje, 2023 metų pradžioje turėsime kitą įrangą, kuri leis mūsų sistemai būti vis saugesnei ir saugesnei. Iš viso sinchronizacijai įgyvendinti yra 6 projektai, kai kurie iš jų yra kritiniai, kai kurie – ne, norint spartinti sinchronizaciją kritinius projektus reikia vykdyti greičiau ir dėl tam tikrų projektų, kurie nėra kritiniai, reikia susitarti su Europa, kad ji leistų mums prisijungti be tų didžiųjų projektų, tai procesas vyksta“, – teigė D. Kreivys.
Lietuvos prezidento vyriausiasis patarėjas Kęstutis Budrys anksčiau yra sakęs, kad Rusija BRELL gali naudoti kaip poveikio priemonę, todėl atsijungimas nuo šios sistemos turėtų vykti greičiau.
D. Kreivys teigė, kad negali įvardinti datos, kada Lietuva galėtų būti visiškai pasirengusi atsijungti nuo BRELL ir sinchronizacijai su Vakarais.
„Nenoriu spėlioti, bet mūsų tikslas yra žymiai spartinti šį projektą, čia ne tik Lietuvos klausimas, čia visų Baltijos valstybių klausimas, nespekuliuosiu dėl datų, bet dedame visas pastangas, kad tas terminas būtų kuo ankstesnis“, – sakė energetikos ministras.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Po rinkos dalyvių pastabų Medijų rėmimo fondas pratęsia paraiškų pateikimo terminą
Po rinkos dalyvių pastabų Medijų rėmimo fondo taryba pratęsė paraiškų pateikimo terminą finansinei paramai gauti, penktadienį pranešė fondas. ...
-
LB planuoja rengti pirkinių sumos apvalinimo informavimo kampaniją2
Seimui ketvirtadienį galutinai nustačius, kad nuo 2025 metų gegužės bus apvalinama prekių ar paslaugų krepšelio galutinė suma ir taip pamažu atsisakoma vieno ir dviejų centų monetų, Lietuvos bankas (LB) planuoja rengti informavimo kamp...
-
Gyventojai nerimauja dėl pirkinių sumų apvalinimo: ar nebandys prekybininkai pasipelnyti?9
Vieno ir dviejų centų monetų Lietuva atsisako nuo kitų metų. Tokį sprendimą ketvirtadienį galutinai priėmė Seimas. Nors politikai aiškina, kad kainų tai nepaveiks, o Lietuva kasmet sutaupys po pusę milijono, kuriuos išleidžia monet...
-
Lietuvos bankas: per pandemiją gyventojai sutaupė 6,2 mlrd. eurų6
Lietuvos gyventojai per dvejus metus trukusią koronaviruso pandemiją sutaupė 6,2 mlrd. eurų – tiek pinigų jie neišleido net ir sparčiai augant infliacijai bei mažėjant perkamajai galiai, penktadienį pranešė Lietuvos bankas (...
-
Dirbančius savarankiškai vejasi pandemijos skolos „Sodrai“: įstaigoje – skambučių apgultis3
Išsiuntus 115 tūkst. pranešimų, susijusių su privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokomis per karantino laikotarpį, „Sodra“ šiomis dienomis sulaukia skambučių apgulties, sako „Sodros“ atstovė. ...
-
Verslas kritikuoja Vilniaus norą žmones vežti elektra varomu transportu11
Vilnius rengiasi skelbti konkursą keleivių vežimo paslaugoms įsigyti – ieškoma elektrinių ir vandenilinių autobusų, tačiau verslas sako, kad biometanu varomas transportas būtų mažesnė finansinė našta – keleivių vežimo k...
-
Teisėsauga atliko kratas GIPL rangovėje „Alvora“, Latvijos ir Lenkijos įmonėse1
Pagrindinėje Lietuvos ir Lenkijos magistralinio dujotiekio (GIPL) rangovėje „Alvora“ teisėsauga antradienį atliko kratas, praneša portalas „15min“. ...
-
Vyriausybė paleidžia 800 mln. eurų vertės paramą: skatins tapti elektrą gaminančiais vartotojais6
Energetikos ir Finansų ministerijos kartu su Nacionaline plėtros įstaiga „Investicijų ir verslo garantija“ („Invega“) pradeda teikti beveik 800 mln. eurų vertės paramą verslui, energetinėms vartotojų bendrijoms ir energetinį s...
-
Seimas svarstys D. Kepenio siūlymą iki 5 proc. sumažinti PVM vaisiams ir daržovėms2
Seimas spręs, ar nuo šių metų rugsėjo nuo 21 proc. iki 5 proc. sumažinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) Lietuvoje parduodamiems vaisiams, daržovėms ir uogoms. ...
-
M. Navickienė: aplinkybių nutraukti pensijos kaupimą sąrašas nebūtų baigtinis7
Vyriausybei ir socialiniams partneriams ieškant sprendimo, kokios galėtų būti svarbios priežastys nutraukti pensijų kaupimo sutartis, socialinės apsaugos ir darbo ministrė sako, kad tai galėtų būti kaupiančiojo arba jo šeimos nario, ne...