Rusijoje nudegę pienininkai buvo pamokyti įvairinti rinkas. Neaišku, ar po tokio paraginimo, ar atsitiktinai, kai kurios įmonės paskelbė tiriančios galimybes eksportuoti savo produkciją į dar neatrastus tolius.

Tiesiai į Malaiziją

VšĮ "Versli Lietuva" vadovas Mantas Nocius sakė, kad eksporto galimybes verta išbandyti net ir specifinių reikalavimų saistomose netradicinėse rinkose. Anot jo, netrūksta sėkmingo eksporto į Japoniją pavyzdžių, veiklos nišų padirbėjus galima rasti ir Kinijoje, o specifiniais gaminiais Lietuvos verslas ilgainiui gali sudominti ir vis dar didžiausią pasaulio rinką – JAV.

"Malaizijos rinka šiandien, ko gero, verslas domisi labiausiai. Ne mažiau perspektyviai atrodo Japonija ir Pietų Korėja, kur taip pat galima rasti galimybių, – sakė M.Nocius. – Tačiau negalime verslui pasakyti, apie kurią rinką jiems verta galvoti. Jei pažadėtume nutiesti kelią į Malaiziją, o štai Pietų Korėjoje dirbti nepadėtume, būtų neteisinga, todėl egzotiškų krypčių sąrašas čia nesibaigia."

Būtent perspektyvioji Malaizijos rinka ir sudomino Lietuvos maisto pramonės įmones. Pietryčių Azijos valstybei pirmuosius produkcijos pavyzdžius išsiuntė Vilkyškių pieninė ir saldainių fabrikas "Rūta". Vis dėlto šių įmonių vadovai pabrėžė, kad perspektyvioje rinkoje dar tik žvalgosi, o nesulaukę tikslių žinių ir atsiliepimų negali prognozuoti, kaip seksis toliau.

Dar tik žvalgyba

"Jei jau atvirai, dabartinė situacija yra tik bendradarbiavimo užuomazgos. Keletą kartų siuntėme produkcijos pavyzdžius, taigi dabar bandome išsiaiškinti, ar mūsų gaminiai rastų savo vietą toje rinkoje. Žinoma, tai priklauso ir nuo pirkėjų, dėl didelio atstumo ten juk negalime turėti savo žmonių", – svarstė Vilkyškių pieninės generalinis direktorius Gintaras Bertašius.

Bandomąją saldumynų partiją į Malaiziją nugabenusios "Rūtos" direktorius Algirdas Gluodas taip pat patarė nebėgti įvykiams už akių, nes prognozuoti eksporto galimybes dar gerokai per anksti. Nors "Rūtos" saldumynų buvo nuvežta ir į Saudo Arabiją, A.Gluodo teigimu, nedidelė gamintoja toli gražu nesiruošia užkariauti naujų rinkų, bet yra ieškojimų kelyje, o kaip seksis privilioti pirkėjų svetur, priklausys ir nuo vietos pardavėjų.

"Malaizija yra egzotiška rinka, o ateitis juk priklauso Rytų valstybėms. Stebime ryškų jų progresą, šių valstybių požiūris kitoks, kitoks ir vystymosi kelias, todėl mus šios šalys ir domina. Esame nedideli gamintojai, mums įdomu tokiose rinkose rasti vieną kitą pirkėją", – komentavo A.Gluodas.

"Rūtos" vadovas sakė, kad, tiekiant produkciją į Malaiziją ar kitas panašiu atstumu nutolusias valstybes, neišvengiamai kils klausimų, susijusių su ilgu gabenimo keliu, – kaip užtikrinti tinkamas sąlygas, reikiamą temperatūrą, kad transportuojami saldumynai neprarastų savo savybių.

Arbata – į Japoniją

Neką arčiau nusitaikė dar mažesnis verslas. Į Japoniją rankomis rinktų žolelių arbatų išsiuntė Zita Mikoliūnienė, šeimos ūkio "Gamtos galia" įkūrėja.

"Mūsų produkcija intensyviai besidomintis verslininkas šiuo metu kaip tik tvarko dokumentus, kad gautų importo–eksporto licenciją ir užmegztų ryšius su kai kuriais Lietuvos verslininkais, tarp jų ir mūsų ūkiu", – apie besimezgančius eksporto ryšius kalbėjo Z.Mikoliūnienė.

Verslininkas iš Japonijos natūralia pievose rankomis rinktų ir sodyboje augintų žolelių arbata susidomėjo atsitiktinai – jos paragavęs Druskininkuose.

"Kurorto kavinukėje jis su kitais svečiais buvo pavaišintas mano arbata ir ji jiems labai patiko, tad kavinės savininkai jiems parodė mūsų arbatos pakuotes. Nors jos vaizdas, reikia pasakyti, itin specifinis. Kadangi žolės nesmulkintos, užplikytos verdančiu vandeniu, jos užima pusę puodelio", – apie neįprastą pažintį pasakojo Z.Mikoliūnienė.

Praėjusią gegužę žolininkė išsiuntė pirmąją arbatų siuntą, kurią partneris pristatė lietuvių bendruomenėje švenčiant Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną.

"Jis buvo priverstas parduoti visas arbatas, kiek tik turėjo. Sakė nuolat jaučiantis spaudimą, kada arbatų bus galima įsigyti Japonijoje" – sakė ji.

Lapkritį "Gamtos galios" įkūrėja į Japoniją išsiuntė didesnę – maždaug 300 arbatos pakelių – siuntą, tačiau pripažino, kad smulkus šeimos ūkis negali įgyvendinti stambių užsakymų.

Eksportas kerta per kišenę

Ryšiais tolimose rinkose gali pasigirti ir paslaugų teikėjai. IT paslaugų įmonė "Exacaster", bendradarbiavusi su JAV telekomunikacijų bendrove, įžvelgė galimybių netolimoje Pietų Amerikos rinkoje.

Duomenų analizės sprendimą, skirtą telekomunikacijos bendrovių vartotojų elgsenos duomenims analizuoti, "Exacaster" jau įgyvendino Paragvajuje, kitą pradėjo Belize. Įmonės vadovas Šarūnas Chomentauskas sakė, kad šiuo metu derasi dėl dar vieno projekto šiame regione, o jų produktas Centrinės ir Pietų Amerikos rinkoms yra patrauklesnis nei JAV paslaugų tiekėjų dėl savo kainos.

"Mes jiems atnešame pažangų projektą už geresnę kainą nei siūlo amerikiečiai. Susidarė įspūdis, kad tose rinkose yra didelis aukštos pridėtinės vertės IT produktų poreikis, tačiau jų pasiūla maža. Šalių infrastruktūra skirtinga, čia nėra daug specialistų. Iš dalies tos rinkos panašios į Rytų Europą, tačiau Pietų Amerika ne tokia pažengusi, programuotojų yra vos vienas kitas", – apie IT sektoriaus paslaugų galimybes šiame regione kalbėjo Š.Chomentauskas.

Tiesa, jis apgailestavo, kad dalyje Lotynų Amerikos valstybių, kuriose įgyvendina savo projektus, galioja dvigubas juridinis apmokestinimas, todėl įmonė pelno mokestį moka dukart – šalyje, kur dirba, ir Lietuvoje.

"Tokių atvejų nemažai, pasitaikė ir mums patiems, kad parduodame produktą su nedidele marža, mums nuskaičiuoja vietos pelno mokestį ir paaiškėja, kad lieka minusas. Todėl pradedant bendradarbiauti reikia išsiaiškinti, koks pelno mokestis ten galioja. Jei būtume Didžiosios Britanijos ar Olandijos bendrovė, mokėti nereikėtų. Atrodo, tarsi nesame prekybinė tauta, tokia rinkų specifika gerokai kerta per kišenę", – sakė "Exacaster" vadovas.

"Verslios Lietuvos" vadovas M.Nocius svarstė, kad dvigubo apmokestinimo klausimą egzotiškose rinkose galima išspręsti, kai jose atsiranda daugiau tų pačių bėdų kamuojamų verslininkų.
"Tai sutvarkyti įmanoma. Turime stebėti, kada susidaro kritinis verslininkų, kurie ten eksportuoja, arba nori eksportuoti, skaičius. Signalus pastebime ir į verslo poreikius reaguojame, juk verslo asociacijos ir kitos organizacijos išsako verslininkų nuogąstavimus. Vienai bendrovei tokia problema yra nemaža, bet jei apmokestinimo sutartimis užsiima atsakingos institucijos, galima tai sutvarkyti", – prognozavo M.Nocius.

Š.Chomentauskas akcentavo asmens ir turto apsaugą. Anot jo, nors Pietų Amerikos šalys ir skelbiasi esančios demokratinės, jose likę diktatūros elementų, todėl, be politinių, kyla ir asmens apsaugos klausimų.