Panašus kainų lygis

Pastarąsias savaites prekybos tinklai aktyviai įsitraukė į mokyklinių prekių pasiūlos estafetę, kai kurie jų siūlė ir 50 proc. nuolaidų visoms kanceliarinėms prekėms.

„Kainų lygis nuo praėjusių metų nėra labai pakitęs, išliko maždaug toks pats. Kainos blogąja prasme mūsų nenustebino. Gal tik atkreipėme dėmesį, kad tinklai mažiau reklamuoja pigesnes alternatyvas. Lentynose jų yra, radome, kad tušinuką galima nusipirkti net ir už 3 ct, bet jis leidiniuose ar kur nors kitur nefigūruoja“, – sako kainas lyginančio portalo pricer.lt maisto krypties vadovas Petras Čepkauskas.

„Sutaupyti pinigai yra uždirbti pinigai, todėl, atvykus į prekybos vietą, reikia labai ramiai apeiti lentynas, apžiūrėti jas labai atidžiai, nes dvylikos puslapių sąsiuvinuką galima nusipirkti už 8 ct arba už 30 ct. Nors tai centai, bet skirtumas vis tiek nemažas“, – atkreipia dėmesį jis.

Anot P. Čepkausko, kanceliarinėms prekėms pirkti šalies parduotuvėse dabar tinkamas momentas, tikriausiai net neverta dairytis į tolimesnes alternatyvas. „Jeigu lygintume net ir su kinų portalais, kanceliarinių prekių pigiausių variantų irgi yra Lietuvos prekybos tinklų lentynose. Siųstis iš kur nors toliau ir laikas spaus, be to, pačios pigiausios prekės nėra aktyviai siunčiamos, tiksliau, jų reikia užsisakyti daug vienetų, pavyzdžiui, 50, kad iš tiesų galutinė kaina būtų mažesnė“, – aiškina jis.

Drabužių, avalynės segmente kainos šiemet taip pat beveik nesikeitė, gal net šiek tiek krito. „Buvo periodai, kaip pandemija, jos pabaiga, karo Ukrainoje pradžia, ir tai šiek tiek veikė logistiką, šiokius tokius atidėjimus, bet dabar – daugiau ar mažiau ramu. Žmonės, kurie naudojasi įvairiais interneto portalais, ir ne tik lietuviškais, bet ir kinų, drabužių ir avalynės nusiperka anksčiau. Jeigu prekės nesusijusios su labai gerai žinomais prekių ženklais, didelių pokyčių tikrai nėra, galbūt net, sakyčiau, yra šioks toks pigimas“, – teigia P. Čepkauskas.

Apsukrumas: P. Čepkausko teigimu, pasiūla Lietuvoje yra didelė, todėl vartotojai, ieškodami geriausio kainos ir kokybės santykio, linkę aplankyti visus prekybos tinklus. / J. Elinsko / ELTA nuotr.

Krepšelių įvairovė

Mokyklinių prekių krepšelių kainos gali labai svyruoti. Pasak P. Čepkausko, brangiausias, kaip įprasta, yra pirmoko, jo kaina gali prasidėti nuo kelių šimtų eurų, o pigiausias – vyresniųjų klasių moksleivio: „Juk yra taip, kaip sakoma anekdote: „Mama, nupirk du sąsiuvinius, vadovėlius išdalys mokykloje, o tušinuką kur nors tarp suolų rasiu.“ Tokia daugmaž ir yra realybė.“

Rinkodaros strategijos, reklama, įvairių prekių ženklų, herojų mados veikia mokyklinių pirkinių krepšelių turinį, tačiau jos labai greitai keičiasi, sako jis. „Aišku, „Minecraft“ (kompiuterinis žaidimas) buvo šių metų populiarumo viršūnėse, bet tokių dalykų staiga atsiranda ir mokslo metų eigoje – naujų idėjų, naujų triukšmingų reklamų. Gal ne patys mažiausi mokiniai, bet nuo trečios, ketvirtos klasės bandys penalą, rašymo priemones ar dar kokius nors kitus smulkius aksesuarus, išeinančius iš mados, keisti ir metų eigoje. To iš anksto nelabai nuspėsi“, – teigia ekspertas.

Dvylikos puslapių sąsiuvinuką galima nusipirkti už 8 ct arba už 30 ct. Nors tai centai, bet skirtumas vis tiek nemažas.

Nusikėlė į rugsėjį

Kaip pasakoja P. Čepkauskas, turbūt jau dešimtmetį stebi situaciją, kad mokyklinių prekių pirkimo pikas keliasi į rugsėjo pradžią. Visi susirenka į mokyklas, gauna nurodymus, ko reikia nusipirkti, tada ir skuba į parduotuves. „Jeigu pasižiūrėtume į prieš dešimt ir daugiau metų buvusią situaciją, visiems daugiau ar mažiau būdavo aišku, ką pirkti, todėl sąsiuvinius ir pirkdavo pakuotėmis. Dabar to tikrai nėra“, – sako jis.

Vis dėlto, P. Čepkausko pastebėjimu, informacinių priemonių, elektronikos prekių, aprangos, kuprinių akcijomis prekybininkai pradeda pirkėjus vilioti anksčiau, o kanceliarinių prekių ir kitų plačiai naudojamų priemonių pardavimas iš tiesų suaktyvėja jau pasitinkant rugsėjį.

„Galiausiai pažiūrėkime, kokia politika: mus krečia mokyklinės reformos ir patys mokytojai pastaraisiais metais tiksliai nežino, ko reikės ir kaip vadovėliai keisis. Dabar daugeliu atvejų vadovėliais rūpinasi mokyklos ir nėra taip, kad vasaros viduryje galėtum nusipirkti, pavyzdžiui, pratybų sąsiuvinių, nes gali būti siurprizų, kai kurių pratybų staiga gali prireikti tik mokslo metų viduryje“, – akcentuoja P. Čepkauskas.

„Kalbant apie drabužius, vasaros pradžioje pirkti netgi pavojinga, nes vaikai auga. Nors tokių dalykų, kaip atskiros uniformos dalys ar avalynė, norisi paieškoti anksčiau. Tačiau dabar karštinės, skubos, kad prieš rugsėjo pirmąją viskas būtų nupirkta, nebėra“, – stebėdamas pardavimus išvadą daro jis.

Kur perka?

Į mokyklinių prekių pasiūlos estafetę įsitraukia ne tik maisto prekybos tinklai, bet ir stambesni, pavyzdžiui, „Senukai“, „Depo“ ar smulkesni specializuoti kaip „Pepco“ ir kt. „Pasirinkimas tikrai didelis ir tikrai yra, kur eiti. Net nemanau, o žinau, kad žmonės užsuka į visus prekybos tinklus“, – teigia P. Čepkauskas.

„Galbūt pati linksmiausia situacija buvo apie 2023–2024 m., būtent po pandemijos ir ankstesnių logistikos sutrikimų, kai daugelis prekybininkų pavėluotai gavo krovinius. Vėliau buvo galima rasti visai neblogų dalykų iš senų kolekcijų, buvo parduodamos visai padorios kuprinės po 5 eurus ir pan. Visada buvo tokių situacijų ir tikrai žmonės ieškojo, kas ką ras pigiau“, – sako jis.

Anot kainas stebinčio eksperto, specializuotos kanceliarijos prekių parduotuvės ar knygynai tradiciškai nepasižymi dideliu pirkėjų srautu, nes juose vyrauja aukštesnės kainos. „Jie jau savo asortimente tikrai neturės rašiklių už 3 ct, nes neapsimoka. Ieškos ko nors brangesnio, gal brangesnio prekių ženklo, kad surinktų iš pirkėjų daugiau pinigėlių“, – neabejoja P. Čepkauskas.

Pastebėjimas: prekybos tinklai vangiai reklamuoja pigiausias mokyklinių prekių alternatyvas. / pixabay.com nuotr.

Nejaukus ruduo

Atsitraukus kiek toliau nuo faktiškai nebrangusių mokyklinių prekių aktualijų, maisto kainos rudenį gali priversti jaustis kiek nejaukiai, prognozuoja P. Čepkauskas. „Viena vertus, gauname daug informacijos, kad yra problemų dėl daržovių. Derliai gal ir geri, bet problemų kilo dėl jų nuėmimo, džiovinimo ir tolesnio saugojimo. Dabar bulvės kainuoja apie 40 ct – daržovių kainos neblogos, bet tai susiję su tuo, kad derlius šiuo metu ganėtinai drėgnas, todėl prekybininkai bando greitai išparduoti, kad nereikėtų saugoti“, – situaciją aiškina ekspertas.

Labai nepatinka, kai viešojoje erdvėje prasideda kalbos – oi, kaip viskas supuvo, viskas pabrangs. Pastaruoju metu atrodo, kad informacija apie maistą, kainas tapo manipuliaciniu įrankiu kainoms pakelti.

Pasak jo, gali būti, kad dėl panašių aplinkybių pingančių prekių bus ir daugiau, tačiau ilgesniuoju laikotarpiu teks dorotis su kainų spaudimu. „Tai lems įvairios priežastys, be to, iki šiol neaiški situacija, kaip spręsis konfliktai, į kurią pusę judės degalų kainos. Nors dabar kilimo nematome, bet staigmenų gali būti rudenį“, – numato P. Čepkauskas.

„Esame įsivedę krūvą muitų, pradedant agresorės Rusijos žemės ūkio produkcijai, baigiant tuo, kad ir ES Ukrainai įvedė muitus jos žemės ūkio produkcijai. Tikrai rudenį pamatysime, kiek Rusijos, kiek Ukrainos produkcija dalyvauja mūsų maisto grandinėse. Mes per daug nešnekame, nematome tiek rusiškų, tiek ukrainietiškų produktų, tačiau jų yra pašaruose, jie – sudėtinės perdirbtų produktų dalys. Kalbant apie tai, galime pamatyti ir ko nors nemalonaus“, – nerimauja jis.

P. Čepkauskas sako, kad nors statistiškai grūdinių augalų derlingumas yra aukštas, vis dėlto, panašiai kaip ir daržovių atveju, teks susidurti su nelengvu džiovinimo, išsaugojimo ir kokybės valdymu. „Taip yra ne tik Lietuvos mastu, bet ir Ukrainoje, Rusijoje, kitose šalyse. Yra daug minų, kurios gali kainas mestelėti mums aukštyn lygioje vietoje ir to nesitikint“, – teigia ekspertas.

Dabartinę situaciją jis vertina kaip labai neapibrėžtą. „Labai nepatinka, kai viešojoje erdvėje prasideda kalbos – oi, kaip viskas supuvo, viskas pabrangs. Pastaruoju metu atrodo, kad informacija apie maistą, kainas tapo manipuliaciniu įrankiu kainoms pakelti, – sako P. Čepkauskas. – Kai viešojoje erdvėje labai daug informacijos, kad viskas brangs, verslui tylomis atsiranda pagrindas kelti kainas. Tai jau tapo informaciniu ginklu.“