Darbdavių vilionės emigrantų neveikia

Laivų remonto ir statybos įmonių vadovų pastangos susigrąžinti emigravusius į kitas šalis specialistus kol kas bergždžios.

Sugrąžina ne algos

Daugiausiai darbuotojų laivų statyklos prarado nuo 2004 metų, kai Lietuva tapo Europos Sąjungos nare, o mūsų piliečiams atsivėrė galimybė įsidarbinti ir apsigyventi kitose bendrijos šalyse be vizų.

Didžioji dalis Klaipėdos laivų statytojų emigravo į Skandinavijos šalis, kur jiems pasiūlyti gerokai didesni atlyginimai negu Lietuvoje.

„Mes darome viską, kad emigravusius darbuotojus susigrąžintume. Pernai buvusiems darbuotojams parašėme 89, o šiemet – 146 laiškus, kuriuose supažindiname su įmonės pokyčiais, gerėjančiomis darbo sąlygomis, didėjančiomis algomis“, – pastangas susigrąžinti emigrantus vardijo „Baltijos“ laivų statyklos bendrovės personalo direktorė Jelena Skorochod.

Apie tai, kad šiemet vėl padidintos darbuotojų algos, bendrovė nedelsiant informavo emigrantus.

Tačiau nei siūlomos didesnės algos, nei skleidžiamos žinios apie įmonių inovacijas išvykusių specialistų grįžti nesugundo.

„Po 146 šiemet išsiųstų laiškų mums paskambino tik 11 žmonių, nusprendusių sugrįžti. Du iš jų – antros, likę – trečios kategorijos specialistai“, – pasakojo J.Skorochod, neslėpusi, kad visi grįžę darbuotojai į Lietuvą parvažiavo ne susigundę gerėjančiomis darbo sąlygomis, o dėl šeimyninių aplinkybių.

Imigrantų nepaleidžia

Su panašiomis problemomis dėl į užsienį emigravusių specialistų susiduria ir Vakarų laivų gamykla.

Tomas Vainorius, Vakarų laivų gamyklos personalo direktorius, pasakojo, kad darbuotojų trūksta ne tik todėl, kad dalį jų anksčiau persiviliojo Skandinavijos šalių kompanijos. Specialistų trūkumas juntamas ir dėl augančių gamybos apimčių, vykdomos veiklos su kitomis Europos Sąjungos šalimis.

„Mes keliame darbuotojams algas, stengiamės apie tai žmones informuoti per spaudą, bet dar negalime jiems mokėti tokių atlyginimų, kaip Skandinavijoje“, – apgailestavo T.Vainorius.

Pastangos grąžinti darbuotojus dažnai būna bergždžios ir todėl, kad lietuvius emigrantus žūtbūt stengiasi išlaikyti ir užsienio šalys. Jos taip pat gerina darbo sąlygas.

Atvyksta be šeimų

Dėl specifinės minėtų įmonių veiklos jų darbuotojams keliami nemaži reikalavimai. Nusprendus specialistus atsivežti iš kitų šalių, prašoma, kad jie turėtų tam tikrą, paprastai ne mažesnį kaip 5 metų darbo stažą, reikalingus sertifikatus, būti atitinkamos kvalifikacijos. Dėl to specialistų iš kitų šalių pasirinkimas gerokai sumažėja.

Paprastai Lietuvos laivų statyklose įdarbinami iš Ukrainos, Bulgarijos, Rumunijos, Slovakijos atvykę darbuotojai. Beveik visi jie į Lietuvą atvyksta be šeimų, turėdami vienintelį tikslą – užsidirbti ir grįžti atgal.

T.Vainorius apgailestavo, kad Lietuva specialistams nėra labai patraukli šalis. Visų pirma darbuotojus sunku prisivilioti todėl, kad ir kitoms, neretai turtingesnėms, šalims jų taip pat reikia. Be to, Lietuvoje galiojanti tvarka dėl imigrantų įdarbinimo, pašnekovo nuomone, yra taisytina.

Blogiausia, kad leidimai gyventi suteikimai tik metams, o dirbti – dvejiem. Be to, ilgai trunka dokumentų tvarkymas. Suderėjus su užsieniečiu specialistu dėl darbo reikia dar mažiausiai pusantro mėnesio laukti, kol šis galės atvykti.

Apie taisytiną užsieniečių įdarbinimo tvarką pernai laivų remonto ir statybos įmonės pranešė Socialinės saugos ir darbo ministerijai bei kitoms tarnyboms.