Komitetas penktadienį pritarė tokiai konservatorių Gintarės Skaistės ir Monikos Navickienės siūlomai kodekso pataisai. Dabar tokio darbo apmokėjimas reguliuojamas Vyriausybės nutarimu, tokią tvarką buvo siūloma palikti ir naujame Darbo kodekse.

Jeigu Seimas pritars, G.Skaistės teigimu, būtų galima griežčiau kontroliuoti tokio darbo apmokėjimo pakeitimus.

„Kodekse įtvirtinto dalyko lengvai nepakeisi, o Vyriausybės nutarimai pakeičiami greičiau“, - po komiteto posėdžio BNS teigė G.Skaistė.

Konservatorius Rimantas Jonas Dagys mano, kad tai aktualu chemijos pramonėje, radiacijos srityje dirbantiems žmonėms.

„Žmonės, kurie eikvoja savo sveikatą dirbdami kenksmingomis sąlygomis, dar už tai turi sumažintą algą. Jiems sutrumpintas darbo laika ne todėl, kad jie nori dirbti trumpiau, o todėl, kad jie ilgiau negali dirbti, nes tai jiems pavojinga. Pavyzdžiui, darbe radiacijos sąlygomis, yra apsaugos priemonės, bet jos 100 proc. neapsaugo. Tas pats, kai dirbi acetono ar kituose garuose“, - teigė R.J.Dagys.

Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Eglė Radišauskienė nepateikė duomenų, kiek darbuotojų ši nuostata būtų taikoma. Anot jos, Trišalėje taryboje buvo sutarta, kad už darbą kenksmingomis sąlygomis trumpinama darbo diena bei mokamas didesnis atlyginimas.

„Todėl nesvarbu, kur - Vyriausybės nutarime ar Darbo kodekse bus ta nuostata dėl atlyginimo,“ - komiteto nariams teigė viceministrė.

Tuo metu lobistas Andrius Romanovskis mano, kad šių nuostatų nereikia perkelti į Darbo kodeksą, užtenka, kad jas reguliuotų Vyriausybei.

„Tikimybė yra nulinė, kad Vyriausybė nustatytų blogesnes sąlygas žmonėms, kurie dirba kenksmingose sąlygose“, - teigė jis komiteto posėdyje.

Lietuvos verslo konfederacijos vadovas Valdas Sutkus piktinosi, kad leidžiama dirbti kenksmingomis sąlygomis.

„Neturi būti tokių (kenksmingų) darbų iš principo, turi būti saugos priemonės suteikiamos“, - tvirtino jis.

Konkrečius kenksmingus darbus ir pareigybes nustato Vyriausybė.