Šiandien šalyje pirmą kartą minima Lanksčiojo darbo stiliaus diena. Nors nemažai lietuvių yra pasiruošę verslui pasiūlyti darbo namie galimybę, bendrovės dar sunkiai ryžtasi paleisti kontrolę iš savo rankų.

Technologiškai pajėgi

Lanksčiojo darbo stiliaus diena Europoje ir JAV minima jau trečią kartą, tačiau Lietuvoje apie nuotolinį darbą dar kalbama nedrąsiai. Bendrovės „Microsoft Lietuva“ generalinis direktorius Kristijonas Kaikaris pabrėžė, kad Lanksčiojo darbo stiliaus dienos minėjimas padės atkreipti visuomenės dėmesį į šioje srityje paklotus pamatus.

Jo teigimu, nuotolinis darbas negali apsieiti be technologijų, kurios Lietuvoje yra ypač pažengusios, o visuomenė – pasirengusi jomis naudotis: „Paradoksalu, kad tik nedaugelis šalies įmonių pasinaudoja galimybe dirbti lanksčiai – tai aktyviai daro tik IT ir komunikacijų įmonės. Juk Lietuva yra tarp labiausiai technologiškai išsivysčiusių šalių. Net 70 proc. šalies gyventojų nuolat naudoja internetą, o 95,5 proc. kompiuterių turi prieigą prie interneto.“

Baltijos šalyse bendrovės atlikti tyrimai parodė, kad net 84 proc. įmonių turi nuotoliniu būdu dirbančių darbuotojų, ir ši dalis nuolat auga. Be to, 3 iš 5 darbuotojų mano, jog jiems nebūtina būti darbovietėje, kad galėtų atlikti savo darbus.

„Darbo rinkoje sulaukėme kartos, kuriai kompiuteris yra būtina priemonė. Šios kartos žmonių gretos natūraliai plečiasi – manoma, kad 2025 m. ji apims trečdalį darbuotojų. Atėję į įmonę šie darbuotojai dėl savo specifikos kardinaliai keičia darbo principus joje“, – sakė Š.Končius.

Kainuoja per brangiai

Bendrovės „Teo“ Technologijų tarnybos vadovas Darius Didžgalvis pabrėžė, kad Lietuvoje verslas turi absoliučiai išskirtines technologijų ir interneto sąlygas. Anot jo, šalis pasaulyje pirmauja pagal interneto greitaveiką, o Europoje – pagal šviesolaidines technologijas. Tai, pasak pašnekovo, pakloja tvirtą pagrindą dirbti namie.

„Anksčiau darbuotojai turėdavo eiti į darbą, nes reikėdavo bendrauti su kolegomis, o prie savo programų ir duomenų jie prieidavo tik darbo vietoje. Dabar tai galima daryti nuotoliniu būdu“, – sakė D.Didžgalvis.

Tačiau bendrovės „Blue Bridge“ direktorius Dalius Butkus pabrėžė, kad technologijos kainuoja daug. Todėl net technologijomis besidominčios įmonės, pasak pašnekovo, sudaryti galimybės produktyviai dirbti namie nėra pajėgios: „Manau, kad visos įmonės daugiau ar mažiau naudoja nuotolinio darbo elementus, bet iki galo jų neišnaudoja.“

Įstatymų kliūtys

Verslo atstovai pripažįsta, kad leisti pradėti dirbti nuotoliniu būdu šalis delsė ir dėl tam nepritaikytos teisinės bazės. Bendrovės „Omnitel“ personalo vadovė Živilė Valeišienė pasakojo, kad pajutusi darbuotojų poreikį dirbti namie bendrovė turėjo ieškoti būdų, kaip tokią galimybę jiems suteikti nepažeidžiant įstatymų. Anot jos, nuotolinį darbą tąkart Darbo kodeksas leido įvardyti kaip „namudinį darbą“.

Tačiau socialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas pabrėžė, kad teisinė bazė per pastaruosius keletą metų labai pasikeitė. Įstatymuose jau įtvirtinta „nuotolinio darbo“ sąvoka ir nuotolinio darbo laiko apskaita, tad pagrindinės kliūtys, kaip sakė jis, nebeegzistuoja. Ministras pabrėžė, kad įstatymai šiuo metu verslui leidžia gerokai daugiau, nei šis pasinaudoja.

„Dar yra darbuotojų svarstymų, ar jie nebus nubausti, jei tiesioginis darbo vadovas jų darbo laiku neras prie darbo stalo“, – sakė D.Jankauskas ir pabrėžė, kad galimybės iki šiol neišnaudojamos dėl pasitikėjimo ir įpročių stokos.

Ž.Valeišienė pripažino, kad, bendrovėje suteikus galimybę dirbti nuotoliniu būdu, kiekvienas darbuotojas pokyčius išgyveno skirtingai. „Sunkiausia buvo vadovams, nes jie bijo iš rankų paleisti kontrolę“, – pasakojo Ž.Valeišienė.

Minint Laisvojo darbo stiliaus dieną ir skatinant darbą namie, šiandien bendrovė „Teo“ suteikė galimybę šalies gyventojams nemokamai naudotis internetu „Zebra belaidis“. Norint tai padaryti, jiems tereikės prisijungti vardu „Dirbu“ ir įvesti slaptažodį „Efektyviai“.