Neįgaliųjų socialinių įmonių sąjungos (NSĮS) užsakymu bendrovės „Spinter tyrimai“ atliktos apklausos duomenimis, didžiausia dalis (19 proc.) sutinkančių perimti darbus tai darytų iš altruistinių paskatų – iš noro padėti neįgaliajam. Dar net 23 proc. apklaustųjų teigė nežinantys, kaip tokiu atveju pasielgtų.

Reikalauja daugiau lankstumo

NSĮS atstovo Gedimino Bartkaus teigimu, apklausos duomenys atskleidė, kad ne tik didelė dalis įmonių, bet ir patys darbuotojai nėra pasiruošę į savo kolektyvą priimti arba nežino, kaip elgtųsi su negalią turinčiu kolega.

„Tai kompleksinė problema, kurios atgarsius įvairiais pavidalais galime matyti visuomenėje. Tas faktas, kad 27 proc. dirbančiųjų nesutiktų, reikalui esant perimti negalią turinčio kolegos darbų, o dar 23 proc. nežino, kaip elgtųsi, reiškia, kad žmonės nėra pasiruošę kolektyve darbuotis kartu su turinčiais negalią. Žinoma, pirmiausiai taip yra todėl, kad daugelis net neįsivaizduoja, ką tai reiškia, kaip tai vyksta, kokių žmogiškųjų ir finansinių resursų reikalauja“, – įsitikinęs G. Bartkus.

Pasak jo, socialinių įmonių patirtis rodo, jog užtikrinti, kad darbai ir įsipareigojimai nestotų, o kolegos reikalui esant sklandžiai perimtų darbus reikalauja itin daug lankstumo ir specialių įgūdžių iš įmonių vadovybės bei personalo.

„Negalią turintys žmonės tikrai gali būti puikūs, atsakingi ir labai kruopštūs darbuotojai. Tačiau faktas, kad jiems dažniau tenka lankytis medicinos įstaigose, būtini profilaktiniai patikrinimai, galų gale – įvairios reabilitacijos programos. O kur dar kaip ir kiekvienam darbuotojui nutinkantys netikėtumai, asmeniniai rūpesčiai. Tad lankstumas ir kolektyvo paruošimas šiuo atveju ne ką mažiau svarbus nei aplinkos pritaikymas. Norint padėti neįgaliesiems integruotis į darbo rinką reikia žinoti, kaip tai padaryti“, – sako NSĮS atstovas.

Vien noro nepakanka

Apklausa atskleidė, kad jauniausi (18-25 m.) respondentai, aukščiausio išsimokslinimo atstovai ir miestų gyventojai dažniau sutiktų perimti užduotis, nes jaustų norą padėti neįgaliajam. Moterys ir 26-35 m. apklaustieji dažniau būtų linkę perimti užduotis dėl to, kad darbe visuomet gelbsti tiems, kas atsilieka. Dėl jaučiamos pareigos padėti silpnesniam užduotis dažniau sutiktų perimti kaimo vietovių gyventojai.

„Motyvai, dėl kurių žmonės sutiktų arba nesutiktų perimti kolegų darbus gana skirtingi, tačiau svarbu suvokti, kad iš esmės tai nėra pačių darbuotojų asmeninis reikalas. Sustyguoti, ant kojų pastatyti visą sistemą ir užtikrinti, kad ji veiktų, turėtų būtent darbdavys. Nepakanka vien sakyti, kad esame už neįgaliųjų įdarbinimą – svarbu suvokti, kad tai jautrus klausimas, reikalaujantis visapusiško koordinavimo, kuriam reikia ir žinių, ir finansų. Vien noro nepakanka“, – teigia G. Bartkus.

Anot jo, socialinės įmonės, kuriose didelę dalį darbuotojų sudaro būtent negalią turintys asmenys, gali tapti geruoju pavyzdžiu, kaip turėtų būti organizuojamas darbas, paskirstomos atsakomybės kolektyve, pasiryžusiame įdarbinti negalią turinčius žmones.

„Kiekviena įmonė turbūt papasakotų savo unikalią istoriją. Tačiau jos geba darbą organizuotis taip, kad pavyktų itin greitai mobilizuotis ir susiskirstyti darbus, jei kuris kolega negali ateiti į darbą arba susiduria su problemomis. Kita vertus, čia ir požiūris kitoks – ko gero, nerasi tokių, kurie atsisakytų padėti, nes visi žino, kad taip bet kada gali nutikti bet kuriam iš kolektyvo. Jau nekalbant apie tai, kad nuolat investuojama į darbuotojų kvalifikacijos kėlimą, darbo aplinką“, – aiškina NSĮS atstovas.