Darbo rinkos tendencijų kaita

Kasmetinis darbo paieškos platformos „CV online“ pasitenkinimo darbu tyrimas rodo, kokie specialistai labiausiai džiaugiasi savo darbu ir kas kelia didžiausią nepasitenkinimą. Per penkerius metus tendencijos keičiasi nedaug.

„Nėra taip jau blogai. Per šešerius metus, kiek mes atliekame tą tyrimą, palengva yra šioks toks augimas vertinant pasitenkinimą darbu ir atlyginimu. Kai darėme šį tyrimą, kiekvienas dalyvaujantis galėjo įvertinti šešiolika veiksnių dešimtbalėje sistemoje, pavyzdžiui, atlyginimas, motyvacinės priemonės, darbo vietovė, darbo sąlygos, vadovas, kolektyvas, mikroklimatas ir pagarba. Viską susumavus norėjome pasižiūrėti, kaip skirtingose srityse dirbantys žmonės mato tą darbą“, – komentavo „CV online“ marketingo vadovė Rita Karavaitienė.

Labiausiai darbu patenkinti yra darbo rinkos naujokai.

Tyrimas atskleidė, kad labiausiai savo darbu patenkinti į darbo rinką neseniai įžengę žmonės.

„Pastebėjome įdomių momentų, pavyzdžiui, vertinant pagal amžių labiausiai darbu patenkinti yra darbo rinkos naujokai, kas mums kėlė nuostabą. Kodėl geriau būti nauju? Dažnu atveju, kai keiti darbą, tai keiti dėl kažko geresnio: dėl aukštesnių pareigų, didesnio atlyginimo. Dažnai yra taip, kad yra paprasčiau pasikelti atlyginimą keičiant darbus negu esamoje darbovietėje“, – sakė R. Karavaitienė.

Per 5–6 metus lietuvių pasitenkinimas darbu išaugo 0,6 balo dešimtbalėje sistemoje. Anot pašnekovės, tam įtakos turėjo pandemija, mat nemaža dalis darbuotojų, pradėjusių dirbti iš namų, savo darbo vietovę įvertino labai teigiamai.

„Jeigu dešimtbalėje sistemoje vertinant, tai 2016 buvo 5,73 balo, o šiemet jau yra 6,33 balo. Mes jau perėjome per tą vidurkį ir maždaug vidutiniškai vertiname darbą. Tai parodo įmonių pastangas ir kiek reikia laiko, kad tos pastangos būtų įvertintos darbuotojų. Vienas iš didesnių pokyčių įvyko pernai, kai itin aukštų įvertinimų sulaukė darbo vietovė. Tai nulėmė pandemija, nes daug kam atsirado galimybė dirbti iš namų. Dabar nemaža dalis dirbančiųjų, ypač tų, kurių darbo vietos yra kompiuterinės, naudojasi ta galimybe ir tai vertina itin aukštais balais. Kad augtų pasitenkinimas, reikia laiko“, – aiškino R. Karavaitienė.

Labiausiai savo darbu patenkinti IT specialistai, kurie aukščiausią įvertinimą skyrė darbo priemonėms, sąlygoms bei kolektyvui. Įdomu tai, kad į labiausiai patenkintų darbuotojų dešimtuką pateko ir švietimo bei sveikatos apsaugos darbuotojai.

„Labiausiai patenkinti savo darbu yra informacinių technologijų specialistai. Įdomu tai, kad jie aukščiausią įvertinimą skyrė ne darbo pobūdžiui, bet darbo priemonėms, darbo sąlygoms, kolektyvui. Labiausiai patenkintų darbuotojų dešimtuke atsirado švietimo srities ir sveikatos apsaugos darbuotojai. Vienas iš veiksnių, vertinamas aukštais balais, yra darbo pobūdis – jie mato prasmę savo darbe. Tai yra labai svarbus rodiklis, vertinant darbą. Kitose srityse, pavyzdžiui, rinkodaros, specialistai taip aukštai vertino pasitenkinimą darbu, bet pas juos aukštesnių balų sulaukė darbo sąlygos, priemonės ir tik paskui kažkur yra darbo pobūdis“, – teigė R. Karavaitienė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Problemos nesikeičia

Tyrimas rodo, kad darbuotojai labiausiai nepatenkinti motyvacinėmis priemonėmis, karjeros galimybėmis ir galimybe papildomai užsidirbti.

70 proc. apklaustųjų mano, kad jie gauna nepakankamą ir per mažą atlyginimą.

„Matom, kad kiekvienais metais kartojasi tie patys trys veiksniai, kuriais mažiausiai patenkinti darbuotojai, t. y.: motyvacinės priemonės, karjeros galimybės ir galimybė papildomai užsidirbti. Metai iš metų matome tą pačią tendenciją. Lyg ir įmonės deda daugiau pastangų, stengiasi individualizuoti motyvacines priemones, didinti atlygio krepšelį, bet dar nėra pakankamai atlikta žingsnių. 22 proc. dirbančiųjų apskritai negauna jokių motyvacinių priedų, ką ir parodo tas tyrimas. Įmonės, kiek kalbame su darbdaviais, įvardina, kad susiduria su dviem problemom – pritraukti darbuotojus ir paskui juos išlaikyti. Šis tyrimas parodo kritinius momentus, ką būtų galima tobulinti“, – kalbėjo R. Karavaitienė.

Darbuotojai Lietuvoje nepatenkinti gaunamu atlyginimu. Šis turėtų kilti tiems, kurie gauna pačias mažiausias algas, ir kvalifikuotiems, patyrusiems specialistams, kurių poreikis rinkoje itin aukštas.

„Atlyginimas nesulaukia aukštų įvertinimų – 70 proc. apklaustųjų mano, kad jie gauna nepakankamą ir per mažą atlyginimą. Jų manymu, atlyginimas turėtų būti 38 proc. didesnis. Lūkesčiai gan aukšti, bet ne visos sritys gali leisti sau tokį atlyginimų kėlimą. Matome, kuriose srityse tas augimas, tikėtina, bus didesnis, pavyzdžiui, kur vieni mažiausių atlyginimų, nes jau neišeina konkuruoti ir tose srityse, kur yra itin aukštas kvalifikuotų, patyrusių specialistų poreikis. Atlyginimas visada bus iš tų veiksnių, kur žmonės norės dar daugiau“, – šypsojosi „CV online“ marketingo vadovė.

Įmonės, nekreipiančios dėmesio į darbuotojų apklausas, yra nepopuliarios darbo rinkoje ir pasižymi didele darbuotojų kaita.

„Įmonėms, kurios nekreipia dėmesio į tokias apklausas, yra sunkiau pritraukti darbuotojus ir juos išlaikyti. Šiuo metu ieškantys darbo daug atidžiau, daug atsargiau renkasi įmones į kurias verta eiti. Darbo paiešką jie mato kaip rizikingą žingsnį, jie nėra garantuoti, kad keisdami darbą gaus kažką geresnio, todėl labai atidžiai vertina, ką įmonė apie save kalba ir ypač, ką apie įmonę kalba buvę arba esami darbuotojai. Jeigu sąlygos įmonėje yra nekokios, nelabai rūpinamasi motyvacinėmis priemonėmis, prastas mikroklimatas, tai mažėja šansai pritraukti reikalingus darbuotojus. Net jeigu pavyks kažkaip apgauti ir prisivilioti sakant, kad mes čia viską duosim nors iš tikrųjų to nebus, tai greičiausiai susidurs su didele darbuotojų kaita“, – teigė R. Karavaitienė.