Darbuotojų mobilumas – gerai, tačiau esame ES nariai, ir manau, tas mobilumas turėtų duoti naudos ne tik užsienio valstybėms, bet ir Lietuvai.

Dabar žmonės tik išvažiuoja iš Lietuvos. Eurokomisarai taip pat turėtų suprasti, kad reikia ne dar labiau skatinti darbuotojų judėjimą, o imtis visų įmanomų priemonių, kad jauni žmonės, kvalifikuoti specialistai iš šalies neišvažiuotų.

Puikiai žinau, kad kai jauni gabūs žmonės išvažiuoja vasarai, tarkime, į Vokietiją, beveik kiekvieną jų ten įkalbinėja pasilikti: "Gal norti studijas baigti pas mus, mes tau garantuojame darbą pagal specialybę, gyvenamąją vietą ir t. t." Jeigu EURES programos duotų naudos kiekvienai šaliai, būtų gerai, bet kol kas to nėra. Be to, viliojant žmones į užsienį šiek tiek sutirštinamos spalvos. Dažnai potencialiems darbuotojams sakoma: "Ten būsi svarbus žmogus, daug uždirbsi ir pan." Tačiau nuvykus į vietą padėtis pasirodo esanti kiek kitokia. Tiesiai šviesiai pasakius, didžioji dauguma, gal net apie 80 proc. į užsienį išvykusių specialistų dirba nekvalifikuotą darbą. Abejoju, ar vadybininkai ir inžinieriai Didžiojoje Britanijoje, 10 metų dirbdami statybose, uždirbtų daug daugiau nei čia, Lietuvoje, dirbdami pagal savo specialybę. Be to, užsienyje žmonės praranda kvalifikaciją, grįžusiems į Lietuvą labai sunku įsitvirtinti. Taigi siūlyčiau į tuos išvažiavimus žiūrėti santūriai.

Prisimenu, prieš keletą metų Kauno medicinos akademijoje mačiau skelbimą, ką tik mokslus baigusius studentus kviečiantį dirbti į kažkokį Norvegijos kaimą. Taip, ten jie uždirbs daugiau nei Lietuvoje, nes Norvegija – turtinga šalis. Tačiau ypatingais specialistais kaime jie tikrai netaps. O kur ambicijos? Pikta, kad mes patys tuos studentus pastūmėjame išvažiuoti. Norint tapti gydytoju reikia mokytis apie 10 metų, o mokslams einant į pabaigą ta pati akademija iškabina skelbimus ir pasiūlo jaunimui išvažiuoti.

Neseniai buvome šitą klausimą  iškėlę ir konfederacijoje. Darbuotojų mobilumui pritariame, bet tik jei nebus daroma žala Lietuvai. Manau, pirmiausia reikėtų kalbėti apie darbo jėgos mobilumą šalies viduje, tik paskui apie galimybę emigruoti.

Mūsų verslininkai neišgali mokėti tokių atlyginimų kaip vokiečiai ar suomiai, bet lietuvių toks mentalitetas, kad pinigai, regis, patys svarbiausi. Jie tikrai nėra svarbiausi, bet žmonės vis tiek išvažiuoja.

Vietoje specialistų rasti būna labai sunku. Verslininkai dažniausiai darbuotojų atsiveža iš visų Lietuvos kampelių. Žmonėms nuperkami tarnybiniai automobiliai, nuomojami autobusai ir pan. Drąsiai sakau, kad jokios EURES programos mums nepadės, o trūkstant jaunų gabių žmonių gerokai sunkiau ir ilgiau brisime iš krizės nei kitos Europos šalys.