Įsisiūbavo politikų diskusija

Į pensijų kaupimą privalomai įtraukti darbdavius pasiūlė Lietuvos bankas. Anot šios institucijos, tai padėtų žmonės sukaupti gerokai didesnes sumas senatvei. Be to, antroje pensijų pakopoje būtų galima atsisakyti valstybės įnašo, jį galėtų pakeisti darbdavių įmokos.

„Lietuvoje trūksta tiesioginio darbdavių įsitraukimo į antrąją pensijų pakopą. Matome, kad daugelyje Europos šalių jų dalyvavimas yra pakankamai ženklus, žiūrint procentais nuo atlyginimo“, – pristatydamas šią idėją žurnalistams sausio pradžioje sakė Lietuvos banko valdybos narys Simonas Krėpšta.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė pareiškė, kad Lietuvos banko siūlymai, tarp jų – ir darbdavių įtraukimas į kaupimą antroje pakopoje, „yra svarstytini ir tikrai nuguls ant mūsų stalo“.

Tuo tarpu prezidentas Gitanas Nausėda nepritaria siūlymams privalomai įtraukti darbdavius į antros pakopos pensijų kaupimą ir mano, kad savo įnašą ir toliau turėtų skirti valstybė. 

„Dėl darbdavių, aš už savanorišką darbdavių dalyvavimą. Kai kuriose įmonėse kartu kolektyvinėmis sutartimis arba individualiai, yra nustatomi tam tikri darbdavių prisidėjimo normatyvai arba modeliai. Privalomas jų įtraukimas į pensijų kaupimą šiuo metu tikrai būtų neteisingas“, – interviu BNS sakė G. Nausėda. 

LNK.LT portalas pasidomėjo, ką apie šį pasiūlymą mano didieji šalies darbdaviai, ar jie jau prisideda prie darbuotojų pensijų kaupimo.

Neišvengiamai teks rinktis

„Privalomas darbdavių įtraukimas padidintų pensijų kaupimo įmokų apimtis, vis dėlto į tai derėtų žiūrėti kompleksiškai. Būtina įvertinti galimus iššūkius, kurie kiltų dėl papildomos darbdaviams perkeliamos prievolės – neišvengiamai teks rinktis, kaip skirstyti naudų darbuotojams kaštus“, – „Lietuvos geležinkelių“ poziciją perdavė šios įmonių grupės, kurioje dirba per 5,6 tūkst. darbuotojų, komunikacijos partnerė Ieva Kvaraciejūtė.

J. Kalinsko / ELTOS nuotr.

Pasak jos, jau dabar darbdaviams yra sudarytos sąlygos įsitraukti į pensijų sistemą bei įtraukti savo darbuotojus per trečios pakopos pensijų fondus.

Šiuo metu „Lietuvos geležinkeliai“ prie darbuotojų pensijų kaupimo papildomai neprisideda. „Ši nauda nėra tokia patraukli darbuotojams. Išlaikydami pusiausvyrą tarp nuolat augančių personalo kaštų ir konkurencingumo užtikrinimo, renkamės kitas rinkoje populiarias ir darbuotojų vertinamas naudas“, – teigė „Lietuvos geležinkeliai“ atstovė. 

Didžiausio darbdavio pozicija

„Maxima LT“, kurioje dirba daugiau kaip 11 tūkst. žmonių, nėra linkusi komentuoti galimo darbdavių įtraukimo į antrą pensijų pakopą. 

„Įprastai mes laikomės praktikos siūlymų nekomentuoti, jei atsiras įstatymų pakeitimai – jų laikysimės, kaip tą darome ir dabar“, – teigia prekybos tinklo „Maxima LT“ Komunikacijos ir korporatyvinių ryšių departamento vadovė Indrė Trakimaitė-Šeškuvienė.

„Maxima“ papildomai prie darbuotojų pensijų kaupimo neprisideda. „Tikime, kad mūsų darbuotojai patys savarankiškai gali nuspręsti, kur ir kokiu būdu kaupti pensijai jiems yra patogiausia“, – sakė I. Trakimaitė-Šeškuvienė.

„Maximos“ / ELTOS nuotr.

Vietoj papildomos naštos – lengvata

„Telia“ atlygio ir naudų vadovė Inga Abraškevičė mano, jog pensijų sistemai reikia stabilumo, kad galėtume stebėti jos ilgalaikius teigiamus rezultatus. „Dabartinė sistema keista jau mažiausiai 10 kartų. Nuolatiniai pensijų sistemos pokyčiai tikrai neprideda pasitikėjimo ja, o, priešingai, įneša daugiau sumaišties ir nežinios ir nepadeda gyventojams priimti tinkamų sprendimų dėl kaupimo ateičiai“, – sakė ji.

Anot I. Abraškevičės, nauju pasiūlymu, apie kurį dabar diskutuojama, siekiama dar daugiau naštos perkelti darbdaviams, o tai reiškia, kad darbo vietos kaina, kuri ir taip kasmet gerokai auga dėl didėjančių atlyginimų, ir toliau didėtų.

„Toks pasiūlymas kol kas sukelia daugiau klausimų, nei atsakymų. Visų pirma kyla natūralus klausimas, ar visi darbdaviai sugebės atlaikyti šį augimą ir kaip toks pokytis paveiktų Lietuvos patrauklumą investuotojams ar jų planams steigti arba plėsti čia paslaugų centrus? Toks pasiūlymas verčia abejoti ir trečios pensijų pakopos ateitimi. Juk pastaruoju metu jau didėjo įmonių, kurios kaupia darbuotojų ateičiai, skaičius. Ar nevertėtų galvoti apie būdus, kaip skatinti šią iniciatyvą? Tai būtų galima daryti pristatant papildomas mokesčių lengvatas tokioms įmonėms ir darbuotojams, kurie jau dabar papildomai kaupia ateičiai“, – teigė „Telia“ atstovė.

„Telia“ įmonėse Lietuvoje šiuo metu dirba apie 2,8 tūkst. darbuotojų. Ši bendrovė buvo viena iš pirmųjų įmonių Lietuvoje, kurios pradėjo papildomą kaupimą darbuotojų pensijai.  

„Pagrindinė priežastis, kodėl teikiame darbuotojams šią naudą – ieškome tvarių, ilgalaikių motyvavimo priemonių. Akivaizdu, kad gaunant vien tik valstybinę pensiją bus labai sunku užsitikrinti dabartinį pragyvenimo lygį, todėl norime edukuoti darbuotojus finansiškai ir raginame juos pradėti galvoti apie ateitį kuo anksčiau. Papildomai skatiname kaupti ir pačius darbuotojus: jei darbuotojas nusprendžia kaupti savo lėšomis, „Telia“ jo skiriamą sumą padvigubina“, – teigė „Telia“ atlygio ir naudų vadovė.

Kaupiantiems sumas padvigubina

Šiaulių banko grupės poziciją pakomentavo turto valdymo įmonės „SB Asset Management“ vadovas Vaidotas Rūkas: „Mes palaikome visas iniciatyvas, kurios žmonėms padės užtikrinti didesnę pensiją ateityje ir darbdavių prisidėjimas darbuotojams pensiją kaupiant – vienas sprendimo variantų. Tačiau labai svarbu kaupimą su darbdaviu traktuoti ne kaip darbuotojo ar valstybės įmokų pakaitalą, bet labiau kaip papildomą priemonę.“

Šiaulių bankas yra vienas kaupimo su darbdaviu trečios pensijų pakopos fonduose rinkos lyderių, siūlančių tokią paslaugą klientams. „Šiuo metu Šiaulių banko grupės turto valdymo įmones „SB Asset Management“ valdomuose fonduose darbuotojų oriai senatvei pensiją kaupti drauge kviečia daugiau nei tūkstantis įmonių. Tai vertinga abiem pusėms – populiariausia tokio kaupimo pensijų fonduose forma yra „1+1“ arba „2+2“, kuomet darbdavys dvigubina darbuotojo įmoką ir taip rūpinasi jo gerove ateityje“, – sakė V. Rūkas.

Anot jo, darbdaviui toks sprendimas vertingas ir dėl to, jog jei kaupimas vykdomas kaip skatinimo priemonė, yra taikomos mokestinės lengvatos: darbdavio įmokoms netaikomi gyventojų pajamų, darbdavio ir darbuotojo socialinio draudimo mokesčiai.

Šiaulių Banko grupėje dirba daugiau nei 1,1 tūkst. darbuotojų. Pasak Šiaulių banko darbdavio įvaizdžio ir atrankų grupės vadovo Arno Rukuižos, bankas prisideda prie darbuotojų pensijų kaupimo per programą „Kaupkime ateičiai kartu“. „Šioje programoje darbuotojai gali pasirinkti „1+1“ arba „2+2“ modelį: darbuotojas skiria 1 proc. arba 2 proc. savo atlyginimo pensijų kaupimui, o mes, kaip darbdavys, pridedame tokią pačią sumą. Tai yra mūsų įsipareigojimas padėti darbuotojams planuoti savo finansinę ateitį ir užtikrinti stabilumą pensijoje“, – teigė A. Rukuiža.

E. Jaksibogaitės / ELTOS nuotr.

Įvairios papildomos naudos

Didžiosios Lietuvos įmonės sako, kad savo darbuotojams ne tik moka konkurencingus atlyginimus, bet ir teikia įvairias papildomas finansines ir nefinansines naudas – nuo sveikatos draudimo iki papildomų apmokamų laisvadienių.

„Mums svarbu, kad kolegos jaustų visapusišką saugumą, kuris apimtų ne tik reguliarų bazinio darbo užmokesčio didinimą, skatinamąsias premijas, bet ir platų kolektyvinėje darbo sutartyje įtvirtintą papildomų socialinių naudų paketą“, – teigia prekybos tinklo „Maxima LT“ Komunikacijos ir korporatyvinių ryšių departamento vadovė I. Trakimaitė-Šeškuvienė.

Tarp „Maximos“ darbuotojams teikiamų naudų – papildomas sveikatos draudimas; nemokamos psichologo konsultacijos; galimybė pigiau apsipirkti „Maximos“ parduotuvėse; nemokami pietūs prekybos, gamybos ir logistikos padalinių darbuotojams; stipendijos geriausiai besimokantiems darbuotojų vaikams ir kt.

„Lietuvos geležinkeliai“, anot I. Kvaraciejūtės, savo darbuotojams taip pat užtikrina papildomų naudų paketą: papildomą sveikatos draudimą, draudimą nuo nelaimingų atsitikimų, vienkartines išmokas bei laisvas apmokamas dienas, susiklosčius tam tikroms šeiminėms aplinkybėms, ir kt.

Šiaulių bankas, pasak darbdavio įvaizdžio ir atrankų grupės vadovo A. Rukuižos, deda daug pastangų, kad užtikrintų darbuotojų gerovę ir suteiktų jiems daugiau galimybių subalansuoti profesinį ir asmeninį gyvenimą. Darbuotojams sudaromos sąlygos dirbti nuotoliniu būdu, atsižvelgiant į jų darbo specifiką. Taip pat užtikrinamas lankstus darbo laikas, leidžiant darbuotojams derinti savo asmeninius poreikius su darbo užduotimis. Visi banko darbuotojai jau nuo pirmojo darbo mėnesio gali naudotis sveikatos draudimu, skiriamos papildomos atostogos už nepertraukiamą darbo stažą ir t.t.

Anot „Telia“ atlygio ir naudų vadovės I. Abraškevičės, šioje telekomunikacijų bendrovėje rūpinamasi darbuotojų emocine, fizine, finansine gerove ir asmeniniu tobulėjimu. Pavyzdžiui, organizuojamos įvairios edukacinės sesijos, kviečiami ekspertai, kurie plačiau apžvelgia pensijų fondų rezultatus.