Valgio gaminimas, drabužių lyginimas, kambarių tvarkymas. Visi šie buities rūpesčiai bus patikėti... robotui. Tai kol kas įmanoma tik fantastiniuose filmuose arba apsakymuose.

Nors šiandien robotus dažniausiai galime sutikti pramonės įmonėse, per artimiausią pusę amžiaus iš gamyklų jie gali atkeliauti ir į mūsų namus. Pažangios ir kvalifikuotos darbo jėgos trūkumą jaučiančios šalys, tokios kaip Japonija ar Norvegija, ateityje robotams ketina patikėti žmonių priežiūrą.

Ir gamykloj, ir kare

Vilniaus Gedimino technikos universiteto profesorius Algimantas Poška pasakojo, kad šiandien robotų galima rasti įvairiose srityse – pramonėje, buityje, medicinoje ar net karyboje. Skaičiuojama, kad bene labiausiai „robotizuotoje“ pasaulio šalyje – Japonijoje – iki 2025 m. jie galėtų pakeisti žmones ir užimti per 3,5 mln. darbo vietų.
Įvairiausių dydžių ir rūšių robotai seniai įsitvirtinę gamyklose. Skaičiuojama, kad visame pasaulyje naudojama per milijoną pramoninių robotų, pusė jų veikia Azijos šalių gamyklose.
Daugybė robotų atlieka kasdienius darbus, pavyzdžiui, valo patalpas arba pjauna žolę golfo laukuose. Tiesa, roboto, galinčio išlyginti marškinius ar išvirti kavos, dar nėra.
Robotai pasitelkiami ir per karo operacijas ieškant minų ar teritorijai žvalgyti. Spėjama, kad šiuo metu amerikiečių kariuomenė Irake ir Afganistane naudoja per 4 tūkst. elektroninių karių.
„Robotai sparčiai tobulėja, jų tikslumas auga, o atliekamų funkcijų įvairovė plečiasi. Šiandien jau galime kalbėti apie intelektualiųjų robotų kartą, sugebančią mokytis, pavyzdžiui, įsiminti tam tikrus judesius ir juos pakartoti“, – sakė prof. A.Poška.

Intelektualus robotas

Tarp naujausių laimėjimų šioje srityje A.Poška išskyrė nanotechnologijas. „Naudojantis šiomis technologijomis galima sukurti itin mažus robotus, gebančius judėti žmogaus kraujagyslėmis ir ieškoti pažeistų vietų“, – aiškino pašnekovas.
Profesorius taip pat minėjo ir intelektualiuosius robotus, kurie ateityje galėtų padėti žmonėms. Tokie robotai itin praverstų sveikatos priežiūros srities darbuotojams, nes jie perimtų dalį jų darbo. Šiems robotams būtų galima patikėti vyresnių ar sergančių žmonių stebėjimą ir nesudėtingas užduotis, pavyzdžiui, atnešti daiktą ar pranešti apie pasikeitusią žmogaus būklę.
Panašaus roboto prototipą praėjusių metų pabaigoje pademonstravo japonų kompanija „Honda“. Į astronautą panašus robotas „Asimo“ orientuojasi aplinkoje, atpažįsta žmones ir gali laisvai judėti, lipti laiptais, paimti daiktus ir juos pernešti į kitą vietą.
Ši kompanija jau daugelį metų siekia sukurti robotą, kuris be apribojimų veiktų ir dirbtų tarp žmonių.

Mašinos atstos darbuotojus

Žmonėms asistuoti sugebantys robotai gali tapti tikru išsigelbėjimu trūkstant darbo jėgos ir šalyje vis labiau didėjant pagyvenusių žmonių skaičiui. Su šia problema ateityje susidurs Japonija, kurioje 2055 m. apie 40 proc. gyventojų bus 65 metų ir daugiau.
Per ateinančius 5–10 metų su personalo trūkumu sveikatos priežiūros srityje susidurs ir Norvegija. Lūžio metai šioje šalyje bus 2020-ieji, kai pensininkais taps dauguma po Antrojo pasaulinio karo gimusių žmonių.
Minėtose šalyse jau svarstomos galimybės sergančių žmonių priežiūrai pasitelkti robotus. Jie leistų sveikatos priežiūros darbuotojams sutaupyti laiko, o prižiūrimiems žmonėms gyventi patogiau.
Tiesa, tiksliai pasakyti, kada robotai bus įdarbinti, sunku. Pagrindinės kliūtys, apsunkinančios tokių robotų naudojimą, yra brangiai kainuojančios technologijos, ribotas funkcionalumas ir galiausiai tai, kad žmonės bijo į juos panašių mašinų.