Darbdaviai išleidžia didžiules sumas mokymams tikėdami, kad taip skatina darbuotojus

Kol kas šalies verslininkai nelabai išradingi ir netradicinėms motyvacijos priemonėms daug dėmesio neskiria. Dauguma darbdavių negaili nei laiko, nei pinigų investuodami į darbuotojų profesinį tobulėjimą. Tačiau pakeisti darbovietę sumaniusiam specialistui gali pakišti sąskaitą už mokymo išlaidas. Kartais ją sumokėti sutinka ir būsimas viliojamo specialisto darbdavys.

Žinios vertingesnės

Darbdaviai pripažįsta, kad pavaldiniai geriausiai dirba, kai juos skatina. Tačiau daugelis verslininkų norėdami motyvuoti darbuotojus vis dar renkasi įprastus būdus: didina mėnesinį atlyginimą, skiria priedus prie algos, sumoka už sveikatos bei gyvybės draudimą, investuoja į jų mokymą. Ir nors darbo rinkos ekspertai tikina, kad darbuotojų mokymo motyvacijos priemone laikyti nederėtų, viršininkai dažnai tvirtai tiki, kad yra atvirkščiai.
„Nors mes, kaip ir dauguma bendrovių, stengiamės darbuotojus nuolat motyvuoti finansiškai, esame įsitikinę, kad naudingiausia paskata – suteikta galimybė tobulėti. Kiekvienas protingas žmogus suteiktas žinias vertina labiau nei pinigus“, – įsitikinęs „Hansabanko“ Personalo departamento vadovas Saulius Budvytis.

Bankininkai groja vargonais

Anot pašnekovo, bendrovė stengiasi darbuotojus siųsti į tokius kursus, kurie tiesioginės naudos jų darbui neduoda, skatina gilinti bendrąsias žinias. „Dauguma įmonių žmones siunčia į įvairius kursus, kurie susiję su jų specialybėmis, tačiau tai naudinga ne visada. Pavyzdžiui, mūsų darbuotojai gana dažnai mokosi pačių neįprasčiausių dalykų: neseniai geriausiai dirbantys specialistai mokėsi groti vargonais, kiti susipažino su istorija vaikščiodami Vilniaus arkikatedros požemiais. Ir nors daugelis sakytų, kad taip darbuotojai ne mokomi, o tik pamaloninami, drįsčiau prieštarauti. Šiais būdais siekiame, kad žmonės įgytų žinių ir būtų visapusiškai išprusę, nes tik taip jie atrodys patrauklūs ir banko klientams“, – patikino S.Budvytis.
Pašnekovas pabrėžė, kad kasmet rengdamas darbuotojų motyvacijos priemonių planą žinių semiasi iš kitų užsienio valstybių specialistų, nes šie turi gerokai daugiau patirties nei lietuviai.

Išeidami susimoka

„Hansabankas“ kasmet darbuotojams mokyti ir skatinti skiria vis daugiau lėšų. Nors S.Budvytis pripažįsta, kad investicijos grįžta kokybišku personalo darbu, bendrovė pasilieka teisę iš ją paliekančio darbuotojo išsireikalauti ir dalį į jį investuotų lėšų. „Jei kuris darbuotojas nutaria mus palikti, jo tiesioginis vadovas nusprendžia, ar šis turėtų padengti dalį per pastaruosius dvylika mėnesių jam mokyti skirtų pinigų, ar ne. Esame numatę ir tai, kad ši suma neturėtų būti didesnė nei vieno mėnesio darbuotojo uždarbis“, – paaiškino S.Budvytis.
Vis dėlto atvejų, kai darbuotojo paprašoma susimokėti, pasitaiko labai retai. „Taip būna tik tuomet, kai matome, kad žmogus pasielgė piktavališkai. Pavyzdžiui, jeigu jis jau žinojo, kad netrukus paliks įmonę, ir vistiek dalyvavo jam siūlytuose kursuose“, – sakė pašnekovas.

Investuoti į naujokus nebijo

Interneto tinklalapius kuriančios bendrovės „Gaumina“ direktorė Živilė Slivinskaitė tvirtino, kad jų bendrovėje vienos darbuotojų motyvacijos sistemos nėra, o kiekvienas skatinamas individualiai.
„Žmonių poreikiai nevienodi, todėl pagal juos bandome ir skatinti: vienam tai gali būti knygos, kitam kelionės, trečiam galimybė nuvykti į prestižinius reklamos apdovanojimus. Materialiai motyvuojami, tai yra premijas gauna tie žmonės, kurie tą mėnesį pasiekia geriausių rezultatų. Žinoma, nemažai dėmesio skiriame ir darbuotojams mokyti, nes manome, kad tobulėti yra svarbiausia įmonės vertybė“, – tvirtino Ž.Slivinskaitė.
Anot jos, daugiausia investuojama į naujus darbuotojus – jiems mokyti pirmus tris mėnesius skiriama daug laiko ir lėšų. „Žinoma, taip elgdamiesi rizikuojame, kad įgijęs patirties ir žinių naujokas paliks įmonę, tačiau neturime tikslo pririšti žmogų. Kita vertus, jei darbuotojas priverstinai liktų įmonėje dirbti, veikiausiai naudos jis neduotų“, –
įsitikinusi Ž.Slivinskaitė.
Vadovė pabrėžė, kad labai svarbu sukurti ir tinkamą aplinką. Todėl jau kurį laiką „Gauminoje“ gyva penktadienių tradicija, kai visi įmonės darbuotojai susirenka į virtuvėlę ir valgydami šviežias bandeles bei gerdami pieną bendrauja. „Nežinau, ar tai galima vadinti motyvacijos priemone. Greičiau tai puiki proga visiems pakalbėti ne tik apie reikalus, darbus, o tiesiog kaip tikriems draugams“, – pabrėžė Ž.Slivinskaitė.

Pririša sutartimis

Didžiausios telekomunikacijų įmonės „Teo LT“, kasmet į darbuotojų tobulinimą investuojančios per
4 mln. litų, Personalo skyriaus proceso vadovė Zita Blažienė tikino, kad darbuotojai už visas investicijas atsidėkoja lojalumu. „Jei žmogus įmonėje jaučiasi gerai, nori dirbti, mokytis ir tobulėti, jis atidirba už kiekvieną į jį investuotą litą. Manau, kad svarbiausia investuoti tikslingai, tai yra žinoti kam ir ko reikia, tuomet ir pinigai bus išleisti išties vertingai“, – sakė Z.Blažienė.
Vis dėlto šioje bendrovėje dirbantys specialistai prisiima ir tam tikrus įpareigojimus. Tarkime, darbuotojai, kuriems įmonė padėjo susimokėti už studijas, jas baigę turi likti dirbti dar bent vienus, o dažniausiai dvejus metus. Specialistai, kuriems mokyti įmonė investavo keliasdešimt tūkstančių litų, neišdirbę tam tikro laiko ir panorę pakeisti darbovietę, už mokymą privalo susimokėti.
„Yra specialistų, į kurių tobulėjimą investuojame dvidešimt ir daugiau tūkstančių litų, tad siekdami apsisaugoti, kad tikrai geras ir kvalifikuotas darbuotojas neišeitų dirbti kitur, siūlome prieš kursus pasirašyti bendradarbiavimo sutartį“, – pabrėžė pašnekovė.

Sumoka naujas darbdavys

Nors darbuotojai susaistomi įvairiais įsipareigojimais, atsiranda tokių darbdavių, kurie pasiryžę patyrusius specialistus „perpirkti“. Nedažnai, tačiau pasitaiko, kai įmonės sutinka sumokėti už brangų perviliojamo darbuotojo mokymą.
„Rodos, prieš septynerius metus vienas mūsų specialistų, į kurį investavome daug lėšų, buvo pakviestas dirbti į kitą bendrovę. Pastaroji sutiko mums sumokėti už to darbuotojo kursus. Žinoma, gaila prarasti gerus specialistus, tačiau tai pasitaiko ne taip dažnai. Be to, ir iš kitų įmonių „pasikaustę“ darbuotojai pereina dirbti pas mus“, – pasakojo Z.Blažienė.