Pasak Gintarės Burbienės, APVA Pastatų energinio taupumo departamento vadovės, apšiltinus pastatus stipriai sumažėja šiluminės energijos pralaidumas iš vidaus į išorę, o rekonstravus šilumos punktą, pakeitus šildymo sistemos vamzdyną ir radiatorius, patalpų šildymas tampa efektyvesnis – šildymo sistema reikalauja žymiai mažiau energijos sąnaudų. Būtent dėl šių priežasčių verta rinktis kompleksinę renovaciją, kuri visas problemas išsprendžia vienu kartu.

Kiek šilumos išeina per kiauras sienas?

„Šiuo metu Lietuvoje renovuota apie 11 proc. energiškai neefektyvių daugiabučių, tačiau augančios šildymo ir elektros kainos vis daugiau gyventojų priverčia susimąstyti apie savo namo modernizaciją. Renovacijos metu kompleksiškai įgyvendinamos energinio efektyvumo didinimo priemonės užtikrina, kad modernizuotų būstų gyventojai moka 50–60 proc. mažesnes sąskaitas nei nerenovuotų daugiabučių“, – sako G.Burbienė.

 APVA duomenimis, pro nesandarias senų daugiabučių struktūras gali išeiti itin daug šilumos. Pavyzdžiui, apšiltinus pastato sienas sutaupoma apie 38 proc. šiluminės energijos, o stogą – 11 proc. Pakeitus viso daugiabučio langus ir įstiklinus balkonus viduje sulaikoma dar 30 proc. šilumos.

Renovaciją pradėję anksčiau – laimi

Elektrėnų savivaldybės gyventojas Rimantas pasakoja, kad nors jo gyvenamasis daugiabutis netrukus bus pradėtas modernizuoti, gailisi, kad to nepadarė anksčiau. Daugiabutis šildomas dujomis, tad kiek reikės mokėti už šilumą, greitai išeinančią per plonas sienas, dar neaišku.

„Tie, kurie pradėjo renovaciją anksčiau, mokėjo pigiau. Dabar namo modernizacija mums kainuos brangiau ir kuo ilgiau dels kiti gyventojai, tuo jie mokės daugiau. Praėjusiais metais už šildymą mokėjome 70–80 eurų per mėnesį, tada supratome, kad daugiau laukti nebegalime ir reikia greičiau pradėti namo renovaciją“, – pasakoja Rimantas.

Gyventojai, spėję savo daugiabučius renovuoti anksčiau, džiaugiasi. Pavyzdžiui, Elektrėnuose renovuotame daugiabutyje gyvenantis Algis sako, kad dabar bute ne tik komfortiškesnė temperatūra, bet ir šildymą gali reguliuoti patys. Jei kambaryje niekas negyvena, temperatūrą jie gali sumažinti, taip dar labiau sutaupydami.

Renovacija – visų gyventojų reikalas

Išlaidas už brangstančią elektrą turi padengti gyventojai, todėl iš jų tikimasi iniciatyvos tvarkyti nerenovuotus pastatus. Jeigu buto kv. m šildyti suvartojamos šilumos kiekis per mėnesį siekia 25 kWh ir daugiau, specialistai rekomenduoja rimtai apsvarstyti daugiabučio modernizacijos galimybę.

Pastate sunaudojama šiluma paskirstoma visiems butų savininkams, todėl įsirengti sandarias laiptinių duris, hermetizuoti ir apšiltinti galines sienas ir rūsius, sutvarkyti kiaurą stogą, pakeisti visus pastato langus ir vienodai kokybiškai įstiklinti balkonus turėtų būti bendras interesas.

Daugiau informacijos apie Daugiabučių atnaujinimo (modernizavimo) programą galite rasti: www.apva.lt arba tel. 8 614 99 699.