Dauguma Lietuvos gyventojų - 88 proc. - mano, kad euro įvedimas turės neigiamų pasekmių ir tik 12 proc. mano atvirkščiai, rodo Lietuvos vartotojų instituto užsakymu atliktas tyrimas.

„Dauguma gyventojų vis dar bijo įvairių neigiamų euro įvedimo pasekmių, pradedant išaugusiomis kainomis ir baigiant iš dalies prarasta tautine tapatybe. Tyrimo rezultatai rodo, kad visuomenės neįtikina informacija, esą valiutos keitimas neturės neigiamų pasekmių eiliniam vartotojui. Ypač trūksta tikslinės komunikacijos socialiai pažeidžiamoms grupėms – neįgaliesiems, pensininkams, kaimo vietovių ir vienkiemių gyventojams“, – pranešime teigė instituto prezidentė Zita Čeponytė.

Dauguma žmonių kaip neigiamą pasekmę įvardijo prekių ir paslaugų kainų kilimą (57 proc.), krisiantį bendrą pragyvenimo lygį (31 proc.), sukčiavimą, perskaičiuojant kainas iš litų į eurus (30 proc.).

Pasak pranešimo, kainų kilimą dažniau paminėjo žemesnio išsimokslinimo, mažiausias pajamas (iki 500 litų) gaunantys žmonės ir mažesnių miestų, rajonų centrų bei kaimo gyventojai.

Bendrą gyvenimo lygio kritimą minėjo aukštesnio išsimokslinimo, miestelių gyventojai, o sukčiavimo dažniau baiminasi vyriausi (56 metų ir daugiau), aukščiausio išsimokslinimo žmonės ir miestiečiai.

22 proc. respondentų teigė, jog Lietuva praras svarbią savo tautinės tapatybės dalį, 16 proc. - kad tai gali sukelti asmeninių nepatogumų, ir tik 12 proc. mano, jog euro įvedimas neturės jokių neigiamų pasekmių.

Apklausą balandžio 8–15 dienomis atliko „Spinter tyrimai“. Omnibus metodu atlikto tyrimo metu apklausti 1005 šalies gyventojai nuo 18 iki 75 metų.