Pasak jo, į kiekvieną kaimyninės šalies politinį sprendimą reaguoti nėra būtina, tačiau Lietuvos ekonomikai reikšmingos įtakos galinčią turėti kainų skirtumų problemą reiktų spręsti.

„Viena vertus, jeigu kažkas kažkur kažką padarė ir mums staiga kažkokius dalykus daryti gal atrodytų juokinga, bet jeigu gresia didesnei daliai šalies ekonomikos nuosmukiu ar tam tikrų įmonių žlugimu, tai aš manyčiau, valdžia turėtų kažką daryti“, – pirmadienį „Žinių radijui“ kalbėjo V. Šukys.

Degalinių verslo atstovo vertinimu, kuro kainų skirtumams išaugus daugiau nei 0,20 euro, Lietuvoje apskritai neturėtų būti svarstomas akcizų didinimo klausimas.

„Kai yra tokia situacija, tai apie (akcizų – ELTA) didinimus absoliučiai negali eiti kalbos“, – tikino jis.

Kai yra tokia situacija, tai apie akcizų didinimus absoliučiai negali eiti kalbos.

Lietuviškų degalinių sąjungos vadovas neabejoja, kad sumažėję pardavimai šalies įmonėms gali reikšti nemenkus nuostolius.

„Jeigu pas mane į parduotuvę, degalinę neateis klientai, nepaliks savo pinigų, nenupirks, iš ko man mokėti už elektrą, atlyginimus. Tai pagrindiniai kaštai, kurių nepakeisi. Darbuotojas vis tiek turės sėdėti darbe ir žiūrėti į tuščią kiemą ir aš jam turėsiu mokėti atlyginimą“, – aiškino V. Šukys.

ELTA primena, kad Lenkija nuo vasario 1 dienos laikinai sustabdė PVM taikymą maisto produktams ir sumažino PVM tarifą degalams. Šis sprendimas, kuriuo siekiama sumažinti infliaciją vartotojams, galios šešis mėnesius.

Daugumai maisto produktų, išskyrus prabangos prekes, Lenkijoje galioja 5 proc. PVM tarifas. Jis šešiems mėnesiams bus panaikintas, PVM benzinui ir dyzelinui mažėja nuo 23 iki 8 proc.

Tam pačiam laikotarpiui PVM nebus taikomas ir dujoms bei trąšoms.

Vyriausybė Varšuvoje, laikinai mažindama PVM, reaguoja į smarkiai išaugusią infliaciją. Statistikos tarnybos duomenimis, brangimas gruodį siekė 8,6 proc., lyginant su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu.