Vilniečiai degalų kainų švieslentėse sako beveik nesekantys.

„Dabar, kai paklausėte, pažiūrėsiu, kiek kainuoja, bet vis tiek užsipilsiu, nes važiuoti reikia“, – sakė vienas jų.

Benzino kaina šalyje vidutiniškai siekia 1,5 euro už litrą. Dyzelinas – brangesnis. Kai kur viršija ir 1,60.

„Atstumai yra, mašina reikalinga, kitaip neįmanoma“, – pasakojo vairuotoja.

Ieškoti, kur pigiau – nėra laiko, o viešasis transportas netenkina.

„Visas gyvenimas ant ratų – vaikus į mokyklą veži, darbas irgi ant ratų, tai nelabai įsivaizduoju, kaip galima būtų šiais laikais gyventi be automobilio“, – kalbėjo moteris.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Sausį 26 proc. padidintas akcizas degalų kainas smarkiai išpūtė.

„Lietuvoje degalai yra šiek tiek brangesni nei Lenkijoje. Bet pabrėšiu – jie tikrai reikšmingai pigesni nei bendrai ES vidurkis“, – tikino Lietuvos energetikos agentūros direktorė Agnė Bagočiutė.

Anot verslo atstovų, Lietuvai svarbiausia tai, kas visai greta. O Lenkijoje vidutinė degalų kaina – 8–10 centrų už litrą mažesnė.

„Turime akivaizdžias pasekmes, kad valstybė nesurenka tiek mokesčių, kiek planavo. Šiai dienai valstybė yra surinkusi papildomai 52 mln. eurų iš padidintų akcizų, iš suplanuotų 200“, – teigė Inovatyvios energetikos ir prekybos asociacijos prezidentė Kristina Čeredničenkaitė.

Efektas – atvirkščias. Lietuvių mokesčiai keliauja į Lenkiją. Mūsų šalies degalinių pelnas nuo sausio krito apie 14 proc., liepą – jau 17.

„Per tuos septynis mėnesius Lietuva neteko 130 mln. litrų dyzelino. Jei galvotume apie praeitų metų akcizo lygį, tai yra beveik 54 mln. eurų“, – duomenimis dalinosi „Circle K“ degalų kategorijos vadovas Baltijos šalims Rokas Laurinavičius.

Sudėtingiausia situacija – pasienyje. Lietuvos degalinės prarado didžiąją dalį klientų. Daugiausia jų – pervežimo bendrovės.

„Kai kurių degalinių apyvartos krito net 95 proc. Esame sumažinę darbo vietas, sutrumpinę darbo laiką, atsisakę naktinio darbo metu“, – pabrėžė K. Čeredničenkaitė.

Spartus akcizų didinimas, anot ekonomisto, Lietuvai – netinkama politika.

„Lietuva pakankamai maža – ją galima pervažiuoti nepasipildžius kuro. Antra, vos kelių centų skirtumas tarp Latvijos ir Lenkijos lemia, kad verslas pasirenka piltis ten“, – šnekėjo ekonomistas Marius Dubnikovas.

Marius Dubnikovas / J. Elinsko / ELTOS nuotr.

„Dabar per didelė motyvacija vežėjui piltis svetur, pildyti Lenkijos biudžetą, nes vežėjo kaštų eilutėje degalai sudaro 40 ir daugiau procentų“, – sakė R. Laurinavičius.

Kitais metais suplanuotas dar vienas akcizų degalams didinimas – apie 16,5 proc.

„Per du metus dyzelino akcizas didėja beveik 50 proc. Tai iš tikrųjų yra beprecedentinis augimas. Joks kitas mokestis Lietuvoje taip sparčiai neaugo“, – kalbėjo K. Čeredničenkaitė.

Naujosios valdančiosios koalicijos sutartyje jau numatyta laikinai stabdyti degalų akcizo didinimą.

Verslas sako – vien tik stabdyti nepakaks.

„Stabdymas akcizo stabilizuos tuos kritimus, kokius turime šiandien. Bet nesusigrąžinsime rinkos, jei iš tikrųjų nereaguosime ir neturėsime tokio akcizų tarifo, kuris būtų artimas Lenkijos akcizui“, – tikino K. Čeredničenkaitė.

Paskirtoji premjerė Inga Ruginienė prakalbo, kad negautas pajamas iš degalų akcizų galėtų dengti didesni tarifai alkoholiui ir tabakui. Kiek šios prekės brangtų?

„Pasakyti – ten 1, 2, 3 ar 10 proc. – būtų visiškai neatsakinga“, – tikino I. Ruginienė.

Inga Ruginienė / R. Riabovo / BNS nuotr.

Ekonomistas M. Dubnikovas I. Ruginienės siūlymą vertina kritiškai. Kartu su degalais lietuviai Lenkijoje pirktų ir alkoholį bei cigaretes.

„Nuo vilko ant meškos užšoksime. Nesurinksime už kurą ir galiausiai nesurinksime kitose srityse“, – sakė M. Dubnikovas.

I. Ruginienė tikina, kad nieko nepriims skubotai. Reikalaus detalių ir apgalvotų sprendimų.