– Tol, kol tas karas yra regioninis ir izoliuotas labai siaurame geografiniame regione, į jį neįsitraukia daugiau valstybių, tai neturi beveik jokios įtakos likusiam pasauliui. Ką mes ir matome dabar, stebėdami žaliavų kainas, valiutų kursus, akcijų kainas. Na, tai šiek tiek pabrango, yra tokių ribinių situacijų tikimybė, bet vis tiek yra dešimtadaliu pigesnė nei buvo prieš dvi savaites. Prisiminkime, kad naftos kaina artėjo prie 100 dolerių už barelį, dabar ji kainuoja apie 88 dolerius už barelį. Ir jos pabrangimas susijęs ne su tuo, kad dabar yra kažkaip sutrikęs naftos tiekimas, bet tiesiog rinkose yra vertinama tikimybė „o kas būtų, jeigu būtų?“. Kas būtų, jei į šį karinį konfliktą įsitrauktų Iranas, jeigu prastėtų kariniai veiksmai Ormūzo sąsiauryje, pro kurį gabenama didžioji dalis naftos iš to regiono. Tuomet, aišku, tai būtų didelis sukrėtimas – didelis naftos kainos šuolis. Bet tai nėra labiausiai tikėtinas scenarijus.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Bet kitas įvykis, kuris jau įvyko netoli mūsų – aš kalbu apie Estijos-Suomijos dujotiekį. Kiek tai gali sujaukti rinkas, nes, jūs minėjot, kad dujų kainos jau kyla?

– Iš tiesų, šis įvykis, kuris įvyko beveik tuo pačiu metu, kai „Hamas“ užpuolė Izraelį, yra labai rimtas sukrėtimas šiam regionui ir čia mes ekonomines pasekmes galime pajausti daug didesnes. Kol kas, aišku, nėra labai konkrečių atsakymų, kodėl tai įvyko.

Mes žinome, kas įvyko. Ir Norvegijos seismologinė agentūra skelbia, kad įvyko sprogimas, maždaug 40 km nuo Estijos kranto „Balticconnector“ vamzdyje, kuris dvipuse jungtimi susieja Estijos ir Suomijos dujų rinką. Ir čia, aišku, yra labai rimtas įvykis. Ir Estijos, ir Suomijos atstovai sako, kad tai yra išorinių jėgų sukeltas sprogimas, dėl ko dujos tarp Suomijos ir Estijos šiuo metu netransportuojamos. Ir užtruks bent kelis mėnesius sutaisyti tą vamzdį. Ir prisimenant ir „Nord Stream“ vamzdžio susprogdinimą, aišku, čia kyla daugybė kausimų.

Tai nėra atsitiktinumai ir ką jau dabar sako įvairios agentūros, kad paprasti žmonės negalėjo to padaryti. Tai yra rimtas sutrikimas, sutrikdymas dujų tiekimo 100 m gylyje ir, aišku, kalba čia eina apie visą energetikos infrastruktūros saugumą Europos Sąjungoje. Nes yra maždaug keturi vamzdžiai, kurie tiekia dujas iš Šiaurės jūros, iš Norvegijos. Ir jeigu tiekimas jais yra sutrikdomas, tai natūralu, kad Europa gali susidurti vėl su situacija, kai gamtinių dujų trūksta ir ypač tuo kritiniu žiemos laikotarpiu. Tai jau atsispindėjo kainose per šią savaitę, po to kai buvo susprogdintas ar sutrikdytas tas gamtinių dujų tiekimas per tą vamzdyną. Gamtinių dujų kainos padidėjo beveik 20 proc.

– Bet Baltijos jūroj yra ne tik dujotiekiai, bet ir elektros, ryšių kabeliai. Bendrai kalbant apie šią infrastruktūrą, tikriausiai neįmanoma jos pilnai kažkaip apsaugoti ir jeigu po šio dujotiekio numanomo susprogdinimo įvyksta dar kažkoks incidentas Baltijos jūroje, kaip tai gali toliau jaukti visą situaciją?

– Tai, aš tik atkreipsiu situaciją, kad kartu ir su šiuo dujotiekiu buvo apgadinti ir telekomunikacijos kabeliai, kurie taip pat eina šalia šio vamzdyno. Taip, visiškai teisingai pastebėjote, yra elektra ir kritiškai svarbios elektros jungtys Lietuvai su Švedija. Yra telekomunikacijos kabeliai, kuriais mes susiejami su visu pasauliu. Akivaizdu, kad jų visų apsaugoti neįmanoma, tai yra tūkstančiai kilometrų visame Baltijos jūros dugne. Ir tai turbūt yra ta sritis, kur visos Europos Sąjungos valstybės, NATO valstybės turi skirti daug daugiau dėmesio jų apsaugai – kad povandeniniai laivai ar kažkokios kitos priemonės keltų minimalią riziką šiai kritinei infrastruktūrai. Tai yra būtent hibridinio karo elementas. Teroristiniai išpuoliai prieš tokią energetinę infrastruktūrą yra viena iš didžiausių rizikų, kuri dabar gali kelti pavojų ir žmonių sveikatai, ir ekonomikai.

– Na, bet mes Lietuvoje turime suskystintų gamtinių dujų terminalą. Tarkime, dujų mes galbūt ir nepritrūksime, gal už jas teks mokėti brangiau, bet gal tada ir tas dujas iš mūsų suskystintų gamtinių dujų terminalo pirks labiau?

– Tai čia yra gerai, kad visa Europa po to, kai prasidėjo karas Ukrainoje, labai greitai investavo į infrastruktūrą, kuri užtikrina alternatyvius šaltinius. Tai ir mes turime turėti alternatyvių dujų tiekimo šaltinių. Mes naudojamės Inčiukalnio dujų saugykla, turime dujų jungtį su Lenkija. Beje, tas vamzdis „Balticconnector“ ir Inko suskystintų gamtinių dujų terminalas, viena iš jo funkcijų yra ne tik aptarnauti Suomijos rinką, bet ir suteikti alternatyvų gamtinių dujų tiekimą Baltijos regionui t. y. užpildyti Inčiukalnio saugyklą, jeigu atsidurtumėm tokioj situacijoj, kai nėra alternatyvių tiekimo šaltinių.

Tai čia yra dar vienas pavyzdys, kaip svarbu turėti ne vieną kažkokį tiekimo šaltinį, bet pagalvoti ir apie įvairius galimus alternatyvius scenarijus. Ir tai jau yra ne pirma apgadinta dujotiekio infrastruktūra Europoje per pastaruosius metus. Ir labai norisi tikėtis, kad tai nepasikartos, bet akivaizdu, kad reikia dėti daug daugiau pastangų, jog ši infrastruktūra būtų apsaugota.