– Ar jūs tikėjotės veidrodinių sankcijų iš Rusijos?
– Žinoma, mes jų laukiame.
– Kodėl jų dar nėra?
– Manau, sankcijos iš ES labai stiprios ir taiklios. Jos – į patį nervą, todėl atsakyti labai sudėtinga, nepadarant dar dilesnės žalos. Šachmatuose yra toks cugcvangas, kai kiekvienas veiksmas tik blogina situaciją. Manau, Rusija ir Baltarusija dabar ten ir yra.
– Jeigu Rusija nutartų atsakyti tuo pačiu, koks būtų nuostolis Lietuvos vežėjams?
– Lietuvos vežėjai jau nedirba šioje rinkoje kokius aštuonerius metus. Kažkada atlikdavome kokius 300 tūkst. pervežimų į Rusiją, praeitais metais liko kokių 70 tūkst. Iš šios rinkos išėjome į kitas, dirbame Europoje, dirbame su kraštais, kur aiškios taisyklės ir kuriose galima prognozuoti ateitį.
– Kas labiau susiję su Rytų rinkomis? Didieji ar mažieji vežėjai?
– Manau, ir tie, ir tie turėjo savo gabalėlį rinkos. Didelės kompanijos jau seniai nusprendė, kad ta rinka neperspektyvi, bet savo parkų turėjo Rusijoje ir Baltarusijoje. Mažosios įmonės, kuris negali konkuruoti Vakaruose ir dirbti, buvo registruotos Lietuvoje, bet dirbo ir Rusijoje.
– Vežėjų asociacija „Linava“ sako, kad, užsidarius Rytų rinkoms, nukentėtų daugiau nei 1 tūkst. įmonių ir 10 tūkst. darbuotojų liktų be darbo.
– Logistika yra karo dalis. Mes esame Lietuvos gynybinio pajėgumo dalis ir, kai buvo pandemija, mes toliau dirbome. Dauguma dirbo savo darbą labai sunkiomis sąlygomis. Dabar karo sąlygos, kai agresyviai užpulta Ukraina ir suprantame, kad vyksta karas, esame kaip visada mobilizuoti ir pasirengę darbui. Jei ne mes, kas atveš maisto, vaistų, būtiniausių prekių? Tačiau tiek Sauliaus Skvernelio Vyriausybė ir to meto Seimas, tiek Ingridos Šimonytės Vyriausybė ir dabartinis Seimas sudarę tokią karinę friendly fire (liet. draugiška ugnis) – kai mūsų kitas kariuomenės dalinys pradeda šaudyti į mus. Mes norėtume, kad to nebūtų.
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:
– Ką jūs vadinate draugiška ugnimi?
– Pavyzdžiui, mums trūksta vairuotojų, Europoje trūksta 0,5 mln. vairuotojų, Lietuvos politikai sugeba riboti vairuotojų atvežimą į Lietuvą. Taip pat šiuo metu Rusijoje, Baltarusijoje ir Ukrainoje neveikia kortelės, jie negali jomis pasinaudoti, o mes negalime jiems mokėti grynųjų pinigų.
– Susisiekimo ministras kalba, kad galima netiesioginė pagalba iš valstybės – mokesčių atidėjimas. Patikslintame biudžete yra parašyta, kad Vyriausybė gali padėti skolintis logistikos sektoriui. Kokios jums reikia pagalbos, ką jūs priimtumėte?
– Manau, kiekviena įmonė susiduria su savo problemomis ir turi savo poreikių. Dažniausiai tai būna išperkamosios nuomos už automobilius, kreditai, tačiau ES direktyvos riboja ir neleidžia padėti transporto įmonėms, kompensuoti palūkanų už įsigytus automobilius. Manau, reikia kalbėti, kad Lietuvos vežėjai pasirengę ir toliau vežti bėgančius žmonės nuo karo, labdarą, pasirengę padėti, vešime tankus, ginklus, tik nešaudykite į mus, mums nereikia friendly fire.
