„Dėl kilusių diskusijų ir pasiūlymų priimtas sprendimas neapmokestinti pirmojo būsto“, – kalbėjo premjeras Gintautas Paluckas.

Naujas posūkis dėl nekilnojamojo turto mokesčio, panašu, suderintas anksčiau – už uždarų durų, o koalicijos posėdis tebuvo formalumas, užtruko vos 20 minučių.

„Nebeaudrinti ir baigti šitą dalyką“, – teigė „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis.

Tačiau dar trečiadienio rytą finansų ministras Rimantas Šadžius jokių audrų nematė. Seime tikino, kad atleisti nuo mokesčio už pagrindinį būstą ar smarkiai kelti neapmokestinimo kartelę nėra prasmės.

„Nepritarčiau. Tai, ką mes pasiūlėme, išsprendžia visas problemas“, – sakė R. Šadžius.

R. Šadžius ramino, kad kalbos apie šimtus eurų per metus – gerokai perdėtos. Vidutinis mokestis būtų nedidelis.

„Net jeigu minimalios grindys būtų nustatytos visose savivaldybėse ir 0,1 proc. tarifas, tai vidutinis mokestis už pagrindinį būstą per metus sudarytų 32 eurus“, – tikino finansų ministras.

O dar ir lengvata: jei mokestis iki 5 eurų – visai mokėti nereikia.

„Mūsų vertinimais, tai paliestų dar iki 200 tūkstančių namų ūkių, tai dar viena lengvata“, – šnekėjo R. Šadžius.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Tiesa, temperatūra kaisti pradėjo dar Seimo Biudžeto ir finansų komitete, kai pasiūlymų prinešė savivalda, profsąjungos ir patys politikai.

„Labai daug sąmokslų teorijos elementų šitame svarstyme – tai matosi iš pateikiamų siūlymų, nes kai kurie siūlymai vienas kitam prieštarauja“, – kalbėjo Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas (LSDP) Algirdas Sysas.

Algirdas Sysas. L. Balandžio / BNS nuotr.

„Šitas mokestis nuėjo labai ilgą kelią – nuo piešinių uoloje iki to, koks jis iš tikro turėtų būti“, – pabrėžė Seimo narys (TS-LKD) Raimondas Kuodis.

Neapmokestinti pirmojo būsto reiškia, kad finansavimo negaus ir savivaldybės. Finansų ministerija skaičiavo, kad už pagrindinį būstą merai gali surinkti virš 30 milijonų. Jau dėliojo ir planus, kaip lėšas išleisti.

„Pavyzdžiui, ne vienoje savivaldybėje yra nebaigti sporto kompleksai, kuriems užbaigti valstybės biudžetas lėšų neturi, bet tie objektai yra labai svarbūs gyventojams“, – teigė finansų ministras.

Labai daug sąmokslų teorijos elementų šitame svarstyme.

„Žmonės pamatys, kad tai geri dalykai – suremontuoti keliukai, apšvietimas įvestas, nustos priešintis, politikai nustos priešintis“, – nurodė R. Kuodis.

Ką daryti su kitais – ne pagrindiniais – nekilnojamojo turto objektais, valdančioji koalicija siūlo tą patį, ką ir anksčiau: turtas būtų apmokestintas nuo 50 tūkst. eurų asmeniui.

„Iš komercinio turto – 0,2 tarifo – planuojame surinkti 60 mln. eurų per metus į Gynybos fondą, o iš ne komercinio, papildomo, kuris nėra pagrindinis – iki 10 milijonų būtų galima surinkti“, – aiškino R. Šadžius.

Rimantas Šadžius. P. Peleckio / BNS nuotr.

Tačiau gyventojams dar bet kokiu atveju džiūgauti anksti. Koks būstas ir kiek bus apmokestintas – galutinį žodį tars ne Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis su R. Žemaitaičiu ir G. Palucku, bet visas Seimas.

„Turime jį pakoreguoti. Koks jis bus galutinis, pasakysiu tik birželio pabaigoje, kai jis bus svarstomas Seime“, – tvirtino A. Sysas.

Jei mokesčio projektas įstrigs arba išvis nebus priimtas, kai kuriems gyventojams gresia dvigubas kainų augimas, mat kitąmet keisis nekilnojamojo turto mokestinė vertė.

„Jeigu mokesčio nepriimame, kitais metais 17 proc. žmonių atsiranda prievolė mokėti – maksimali suma gali žmonėms išdidėti iki 500 eurų“, – teigė „Nemuno aušros“ lyderis.

Gali būti barnių ir dėl europinių lėšų, nėra naujo mokesčio – nėra ir 400 milijonų eurų. Bet valdantieji čia ramina – bus derybos.

„Europos Komisija atidaro langą, ir, matyt, eisime link derybų. Jei šitas modelis tinka preliminariai – toks yra priimtas koalicijos lyderių sprendimas“, – nurodė R. Žemaitaitis.

Pakeitimus Seimas turi priimti iki liepos, kad jie įsigaliotų nuo kitų metų.