Dilema: namas ar butas

Naujakuriai apstato plotus vis toliau nuo miesto

Tūlas, skaičiuodamas naujo buto kainą, kuri šiandien svyruoja nuo 4000 Lt/kv. m iki 6000 Lt/kv. m, suabejoja tokios investicijos tikslingumu, palyginti su namo statyba.

Žinia, gyvenamasis namas (ar blokuotas namas, klaidingai mūsų tituluojamas “kotedžu”) su sklypu, pavyzdžiui, Tauralaukyje, kainuoja apie 700 000 Lt. Palyginti su tokio pat ploto butu centre arba šiaurinėse miesto prieigose, kuris kainuotų nuo 480 iki 720 tūkstančių litų, kainų skirtumas nėra esminis. Juo labiau kad žmogus, perkantis namą, gauna ir sklypą – “savo lopinėlį žemės ir dangaus”. Be abejonės “amerikietiškos svajonės” realizacija iš pirmo žvilgsnio yra patraukli ir siektina.

Dar vasarą Lietuvoje atlikti sociologiniai tyrimai atskleidė, kad apie 55 proc. mūsų piliečių norėtų gyventi savo name. Įvertinus, kad šiuo metu savo ūkyje gyvena tik 25 proc. šalies piliečių, kyla klausimas: iš kur toks stulbinantis naujos daugiabučių statybos poreikis ir jo diktuojamas kainų bumas? Manau, kad tam yra kelios priežastys:

Namo plotas (ir atitinkamai kaina) visada bus didesnis nei vidutinio buto bent dvigubai. Paprasčiausiai neapsimoka statyti namo, kurio plotas tėra 60-80 kv. m.

Vidutiniškai 1,2,3 asmenų šeimai netgi remiantis bendrąja norma pakanka 40-120 kv. m. Tai reiškia, kad vidutinė siektina būsto ploto norma yra 80 kv. m.

Tie 45 proc. Lietuvos piliečių, kurie nori gyventi butuose, yra jaunoji karta, galvojanti apie gyvenimą miesto centre, kur vyksta intensyvi veikla. Kita grupė norinčių gyventi gerai įrengtuose butuose – senyvo amžiaus poros ar vienišiai, nebenorintys papildomų rūpesčių su dideliu namu, sklypu, saugumu, etc.

Butai dėl objektyvių urbanistinių priežasčių visada išsidėstys arčiau miesto branduolio. Individualūs namai, toldami nuo centro, turės susisiekimo problemų – laiku pasiekti darbovietę, mokyklą, kiną ir t.t.

Pagaliau yra buto įrengimo komforto lygmuo, kuris šiandien užtikrina tiek automobilių statymo galimybes, tiek apsaugos, eksploatavimo ekonomiškumo, kiemo izoliuotumo ir kitus reikalavimus. Prisiminkime, kad sovietiniu laiku daugiabučiai neatitiko nė vieno iš šių reikalavimų.

Nepaskutinė priežastis – bendraeuropinės tendencijos. Kas nors kiek domėjosi šiandienine būsto plėtros situacija Europoje (pirmiausia čia paminėtina Skandinavija, Olandija, Belgija, Prancūzija) žino, kad miestų plėtra ten pirmiausia koncentruojama daugiabutėje statyboje, saikingai maišant ją su individualia ir blokuota. XX a. pradžios amerikietiška svajonė – miesto sodo, dešimtis kilometrų nutolusio nuo pagrindinių traukos centrų, Europoje darosi nebepopuliari. Taip mąsto ir Lietuvos pilietis, šiandien daug keliaujantis po mūsų kontinentą.

Nauji daugiabučiai namai Klaipėdoje yra ir bus statomi patraukliose vietose. Tai gali būti pats miesto centras, Danės upės ar Girulių miško gretimybės. Šių teritorijų negalima net lyginti su vėjo perpučiama plyne pietinėje miesto dalyje, kur dabar stovi dauguma senųjų daugiabučių.

Galima manyti, kad išvardintos ir dar giliau slypinčios priežastys ir paaiškina tas nesibaigiančio naujų daugiabučių namų poreikio didėjimo Lietuvoje tendencijas.