„Liūdna, tačiau būtent nuo pirotechnikos paprastai vis dar nukenčiama skaudžiausiai: rankų, pirštų, veido nudegimai, rankų plėštinės žaizdos yra bene dažniausi šventinės nakties sveikatos sutrikdymai. Tačiau daug nuostolių padaro ir be priežiūros paliktos žvakės, iš rankų iškritę ar paslydus sudaužomi brangūs mobilieji įrenginiai bei fotoaparatai. Skaičiuojame, kad vidutiniškai šventiniai nuostoliai siekia 300-400 eurų“, – sako BTA Žalų reguliavimo departamento direktoriaus pavaduotojas Marekas Ernestas Goliančikas.

Pasak jo, dalis nelaimių nutinka namuose, tačiau viena pagrindinių rizikos zonų Naujųjų naktį tampa miestų ir miestelių aikštės, kitos masinio susibūrimo vietos, kur susirenka minios žmonių. Neatsakingi, apsvaigę ir atsargumo taisyklių nesilaikantys žmonės tampa tikru pavojaus šaltiniu.

„Neatsargiai laidomi fejerverkai yra blogis. Jie pavojingiausi didelių susibūrimų vietose, pavyzdžiui, miestų aikštėse, kur niekada nežinai, kas ir kokį fejerverką išsitrauks iš kišenės. Taip pat neretai fejerverkai apgadina būstus ar automobilius. Ypatingą nerimą kelia pranešimai apie šiemet nelegaliai pardavinėjamą pirotechniką, kuri tiesiog sprogsta rankose. Būkite labai atsargūs: nepirkite tokių gaminių patys, laikykitės atokiau nuo tų, kurie pirotechniką sprogdina. Masinio susibūrimo vietose  pasitaiko ir atvejų, kai metami į viršų ir daužomi alkoholio buteliai, taurės, kurie gali pataikyti į aplinkinius bei rimtai sužeisti“, – teigia M. E. Goliančikas.

Kita lietuviška nelaimingų atsitikimų statistika atitinka pasaulines tendencijas: Naujųjų metų naktį pastebimai padaugėja gaisrų nuo be priežiūros paliktų žvakių ar šventinių dekoracijų.

„Pasaulinė statistika byloja, kad būtent be priežiūros paliktos žvakės 2 iš 5 kartų tampa šventinių gaisrų priežastimi. Ne išimtis ir Lietuva: praktikoje pasitaikė, kad, švenčiant Naujuosius metus, nuo be priežiūros paliktų žvakių užsidegė ant stalo esantys papuošimai, aprūko kambario lubos, apdegė baldai. Kitas ekstremalus atvejis – užmigus be priežiūros palikta žvakė uždegė butą, ugnis išplito ir į gretimus butus, sudegė stogas“, – šventinius rizikos šaltinius vardija M. E. Goliančikas.

Dar viena gana dažna naujametės nakties nuostolių rūšis – sugadinta brangi technika, išmanieji įrenginiai.

„Po Naujųjų itin padaugėja žmonių besikreipiančių dėl sudaužytų ar suskaldytų mobiliųjų telefonų, planšetinių kompiuterių, foto technikos. Tiesiog žmonės, tikėdamiesi užfiksuoti šventės akimirkas, nešasi juos į lauką, paslysta, parkrenta su įrenginiais ar juos išmeta iš rankų“, – teigia M. E. Goliančikas.

Pasak specialisto, norint išvengti nemalonumų, atsargumas, apdairumas ir šaltas protas turėtų imti viršų net ir per šventes. Patartina atsakingai elgtis masinio susibūrimo vietose, šventinių žvakių nestatyti šalia lengvai užsiliepsnojančių papuošimų, o net ir trumpam išeinant – jas užgesinti.

Atkemšant putojantį vyną pasižiūrėti, kad juo nebūtų taikoma nei į aplinkinius, nei į televizorių ar langą, o dar saugiau bus, jei gėrimo butelio kakliuką pridengsite rankšluosčiu.

Tuo tarpu išmaniesiems įrenginiams ir foto technikai galioja tos pačios saugumo taisyklės: rankose laikyti tvirtai, pasirūpinti nuo dužimo apsaugančiais įdėklais bei ekrano apsaugomis.