Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) vadovė Diana Vilytė sako, kad vidaus sandorių draudimo kol kas bando išvengti dvi įmonės – „Lietuvos energija“ ir „Lietuvos geležinkeliai“. 

„Įstatymas nedraudžia, tai pradėjo daryti („Lietuvos energija“ – BNS) kitokius vidaus sandorius – ne vertikalius pirkimus – motina iš dukros, kurie uždrausti, o horizontalius – dukra iš dukros. Neapgalvojome ir tuo pasinaudojo“, – BNS sakė D. Vilytė.

Ji taip pat nurodė, kad siekiant apeiti draudimą, įmonė renkasi neskelbiamų derybų pirkimo būdą ir paslaugas „iš motinų perka dukros“.  

Pasak D. Vilytės, „Lietuvos energija“ su VPT dėl to nesikonsultavo, o gavo Ekonomikos ir inovacijų ministerijos išaiškinimą. D. Vilytės teigimu, VPT tam būtų pasipriešinusi: „Mes būtume naikintuvus pakėlę“.  

„Lietuvos geležinkeliuose“, anot jos, situacija kiek kita.

„Sandorių „dukra su dukra“ kol kas neužfiksavome. Ten jie svarsto apie holdingines paslaugas. Turi tokių idėjų... daug dukterinių organizacijų mato neperkančiosiomis organizacijomis. Todėl toje vietoje turime atvirą diskusiją, nes jau buvo keli teismo sprendimai, kad „Lietuvos geležinkelių“ įmonės turi būti perkančiosiomis organizacijomis“, – tvirtino D. Vilytė.

Anksčiau Ekonomikos komitete tikinusi, kad „prie vidaus sandorių valstybinėse įmonėse temos reiktų grįžti“, dabar VPT yra kiek atsargesnė – ji abejoja, ar papildomais draudimais pavyks išspręsti problemą, todėl dabar „gryninamos pozicijos“.

„Norėtųsi, kad nebūtų tokia draudimų ir užkardinimo kultūra valstybėje. (...) Matyt, reikia ieškoti kitų priemonių. Reikia galvoti, kad mes nebūtume kažkokie laukiniai Europos kontekste, kad mūsų valstybės įmonės neturėtų griežtesnių sąlygų nei yra, pavyzdžiui, Vokietijos geležinkeliai. Kad nešaudytume sau į kojas. Bet iš kitos pusės, kad nebūtų piktnaudžiaujama“, – aiškino VPT vadovė.       

Pasak jos, šiuo klausimu bus analizuojama tarptautinė praktika. 

Ekonomikos ir inovacijų ministerijos Viešųjų pirkimų politikos skyriaus vedėja Aurelija Kriščiūnaitė  įsitikinusi, kad vidaus sandorių draudimus valstybinėse įmonėse nedavė naudos, o sukomplikavo padėtį. 

„Įmonės ieško tokių kelių, kaip tos neskelbiamos derybos, kurios per Europos Sąjungos teisės prizmę, yra dar blogiau nei vidaus sandoris  – vidaus sandorius direktyvos leidžia, o neskelbiamos derybos apribotos“, – aiškino ji Seime vykusiame pasitarime dėl padėties viešuosiuose pirkimuose.

Pasak jos, būtų geresnė išeitis būtų tiesiog nuspręsti, kokioms paslaugoms įsigyti būtų galima leisti vidaus sandorius.  

Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas socialdarbiečių atstovas Rimantas Sinkevičius BNS sakė, kad  griežtinti vidaus sandorių kol kas neketinama. Kiti komiteto nariai taip pat nerodo tokios iniciatyvos.

Pasak R. Sinkevičiaus, bus laukiama, ką dėl vidaus sandorių Lietuvoje nuspręs Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (ESTT). Į jį kreipėsi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėjęs bylą dėl vidaus sandorio Kaune teisėtumo.

„Kai sulauksime, tada galvosime, ką reikia daryti“, – BNS teigė komiteto vadovas.

„Nereikia savęs apgaudinėti – jeigu jau uždraudžiam pirkti iš susijusių įmonių motinai, tai negalima leisti, kad susijusios įmonės tarpusavyje iš savęs pirktų“, – pridūrė parlamentaras.

Jis taip pat pasipiktino, kad pernai „Lietuvos geležinkeliai“ rekordiškai daug pirko iš susijusių įmonių – už 102 mln. eurų: „Tokio pirkimo masto nebuvo net prie Dailydkos.“ 

Seimo Audito komiteto narė konservatorė Agnė Bilotaitė sako, kad valstybės įmonės turėtų taikyti aukščiausius standartus ir jų lėšos turėtų būti naudojamos skaidriai, be jokių schemų.

„Tie signalai nėra geri, jeigu ieškoma būdų, kaip apeiti įstatymą ir padaryti, kad būtų geriau ne valstybei, o kažkokiems interesams. Tas piktina“, – A. Bilotaitė. 

Anot jos, Vyriausybė taip pat turėtų prisiimti atsakomybę: „Ministrai iš atsakingų sričių įmonių vadovų gali pareikalauti, kad nebūtų tokie dalykai toleruojami.“

Valstybės įmonių vidaus sandorius Seimas uždraudė 2017 metų kovą. Savivaldybėms juos leido, bet su tam tikromis sąlygomis.